Baltijos tyrimai: Seimo rinkėjų valia būtų palanki septynioms partijoms

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę rugsėjo mėnesį, daugiausiai potencialių rinkėjų palankumo savo kandidatams būtų sulaukusios septynios Lietuvos politinės partijos. Pirmoji pagal rinkėjų palaikymą būtų buvusi Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Juos, viešosios nuomonės apklausos duomenimis, būtų pasirinkę 13 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
 Tai 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.

Šią partiją labiau palaiko vyrai, vyresni gyventojai, miestų gyventojai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos mažesnės nei vidutinės - iki 1 500 litų.

Už Lietuvos socialdemokratų partiją rugsėjį būtų balsavę 11 proc. apklaustųjų - 1 procentiniu punktu mažiau nei rugpjūtį. Socialdemokratus labiau palaiko vyresni nei 30 metų gyventojai, turintys aukštąjį ar specialų vidurinį išsilavinimą bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos vidutinės - nuo 1 500 iki 2 500 litų.

Partiją Tvarka ir teisingumas, kaip ir prieš mėnesį, būtų pasirinkę 10 proc. respondentų. Šią partiją labiau palaiko vyrai, vyresni nei 30 metų gyventojai, rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai, pensininkai bei darbininkai, gyventojai, kurių šeimos mėnesio pajamos mažiausios - iki 1 500 litų.

Už koaliciją "Darbo partija + jaunimas" būtų balsavę 10 proc. apklaustųjų - 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį. Šią partiją vienodai palaiko įvairių socialinių ir demografinių grupių rinkėjai.

Gegužę susikūrusią "Tautos prisikėlimo partiją" rugsėjį, kaip ir prieš mėnesį, būtų pasirinkę 8 proc. piliečių. Šią partiją Seime mato jaunimas iki 30 metų, moksleiviai ir studentai, bedarbiai bei namų šeimininkės, gyventojai, kurių šeimos mėnesio pajamos didesnės nei vidutinės - per 2 500 litų.

Už Naująją sąjungą (socialliberalus) ketino balsuoti 5 proc. gyventojų - 2 punktais mažiau nei prieš mėnesį. Socialliberalus labiau palaiko 18-39 metų rinkėjai, kaimo bei mažesnių miestų gyventojai, rinkėjai, kurių šeimos pajamos vidutinės ar didesnės nei vidutinės.

Liberalų ir centro sąjunga rugsėjį, kaip ir prieš mėnesį, būtų sulaukusi taip pat 5 proc. rinkėjų palaikymo. Juos labiausiai paremtų 18-29 metų jaunimas, didmiesčių gyventojai, rinkėjai su aukštuoju išsilavinimu bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos didesnės nei vidutinės - per 2 500 litų.

Pagal rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" rugsėjo 19-25 dienomis atliktos gyventojų apklausos duomenis, kitoms partijoms dalyvavimą Seimo mandatų dalybose užkirstų Seimo rinkimų įstatymas, reikalaujantis partijai surinkti 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, koalicijai - 7 proc.

Vadinasi, rugsėjo mėnesį, anot viešosios nuomonės apklausos rezultatų, kitoms partijoms Seimo rinkimuose sėkmės būtų pritrūkę.

Už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą tuomet būtų balsavę 4 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių - 1 procentiniu punktu mažiau nei rugpjūtį. "Valstiečius" labiau palaiko moterys, vyresni nei 50 metų žmonės ir kaimo gyventojai.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį būtų pasirinkę 3 proc. apklaustųjų - 1 punktu daugiau nei prieš mėnesį. Liberalus kiek labiau palaiko moterys, 30-49 metų rinkėjai, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra vidutinės ar didesnės nei vidutinės.

Jeigu parlamento rinkimai būtų vykę rugsėjį, tik 1-3 proc. rinkėjų savo balsus būtų skyrę Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, partijai "Frontas" ir Pilietinės demokratijos partijai. Kitas partijas būtų palaikę dar mažiau Lietuvos rinkėjų.

Daugiau nei penktadalis - 22 proc. - respondentų rugsėjį nebuvo apsisprendę, už kurią partiją balsuotų arba jie buvo apsisprendę nedalyvauti Seimo rinkimuose.

Trys iš dešimties - 29 proc. - 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų rugsėjo mėnesį buvo apsisprendę tikrai dalyvauti Seimo rinkimuose, apie penktadalis - 22 proc. - nurodė, kad jie galbūt dalyvaus rinkimuose, bet dar nėra tvirtai apsisprendę. Trečdalis - 32 proc. - teigė, kad jie greičiausiai nedalyvaus rinkimuose, o kas dešimtas - 9 proc. - nurodė tikrai nerinksią parlamento.

Tarp nusiteikusių dalyvauti rinkimuose didžiausia dalis - vyresni nei 50 metų žmonės.

Kaip pasiskirstytų rinkėjų balsai, jei juose dalyvautų tik tie, kurie jau yra apsisprendę atlikti savo pilietinę pareigą?

Daugiausia tokių rinkėjų balsuotų už Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionius demokratus - 16 proc.

Daugiau nei po dešimtadalį tokių rinkėjų balsų surinktų dar dvi partijos - partija Tvarka ir teisingumas - 13 proc. bei Lietuvos socialdemokratų partija - 12 proc.

Kas dešimtas tarp ketinančių balsuoti palaikytų koaliciją "Darbo partija + jaunimas" - 10 proc. bei "Tautos prisikėlimo partiją" - 9 proc.

Apie 5 proc. ketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose balsuotų už Naująją sąjungą (socialliberalus), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą bei Liberalų ir centro sąjungą.

Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį rugsėjį ketino balsuoti apie 4 proc. tokių rinkėjų, 3 proc. - už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, 2 proc. - už partiją "Frontas".

Po 1 proc. apsisprendusiųjų dalyvauti Seimo rinkimuose balsuotų už Pilietinės demokratijos partiją ir Lietuvos rusų sąjungą. Kitas partijas būtų palaikę dar mažiau rinkėjų.

11 proc. rinkėjų, nors ir nusiteikę dalyvauti rinkimuose, dar nežino, už kurią partiją balsuotų ar nenorėjo atsakyti į šį klausimą.

Tik kiek daugiau nei pusė rinkėjų - 55 proc. - kurie ketina dalyvauti rinkimuose, nurodė, kad yra tvirtai apsisprendę, už kurią partiją balsuotų ir jau nebepakeisią savo pasirinkimo. 42 proc. tokių rinkėjų mano, kad dar gali pakeisti savo nuomonę dėl pasirinktos partijos.

Mažiau už kitus keisti savo pasirinkimą linkę 5 partijų rinkėjai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - 87 proc., Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų - 83 proc., partijos Tvarka ir teisingumas - 72 proc., koalicijos "Darbo partija + jaunimas" - 69 proc. bei Lietuvos socialdemokratų partijos - 59 proc.

Apklausa vyko 2008 m. rugsėjo 19-25 dienomis. Apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresnių, 100 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Eltos inf.