Balsuoti nereikia tylėti

Bene pirmą kartą per atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją prieš šiuos Seimo rinkimus labiausiai akcentuojama ne už ką balsuoti, o apskritai, ar verta eiti prie urnų ir išreikšti savo pilietinę poziciją kad ir sugadinant balsavimo biuletenį. "Vakarų ekspreso" kalbinti žinomi visuomenės veikėjai, politologai buvo vieningi:
 balsuoti verta eiti, nes kad ir mažiausio blogio pasirinkimas jau yra gerai, o tupintieji krūmuose ir ignoruojantys savo pareigą ir toliau galės kaltinti tik save, jei išrinktoji valdžia pasirodys netinkama.

Visgi masinis nusivylimas valdžia neabejotinai atsilieps šių rinkimų aktyvumui, nors ir bandoma kalbėti apie naują Sąjūdį, pilietiškumo bumą. Jau 2004-aisiais parlamentas buvo renkamas pasyviausiai - rinkėjų aktyvumas nesiekė nė 47 proc.

"Kirminėlių" armija

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius profesorius Raimundas Lopata teigė, kad jis eis balsuoti "automatiškai".

"Tai - mano pilietinė pareiga. Gyvename laisvoje valstybėje, bet jei ne visi tai suvokia, tai - jų problema. Ir nereikia įsikalti sau į galvą, kad rinkėjo balsas į dangų neina. O gal priešingai - mano balsas lems rezultatus. Juk negali žinoti", - sakė R. Lopata.

Jis piktinosi tais, kurie nusprendė neiti balsuoti iš principo, nes yra "prieš visus". Tai kam mes kovojome už tą demokratiją, klausia politologas.

Jo kolega iš TSPMI Alvidas Lukošaitis buvo dar labiau tiesmukas.

"Eisiu balsuoti todėl, kad nebūčiau tik biologiniu gyviu, o Lietuvos Respublikos piliečiu. Balsuosiu, kad smagiau gyventi būtų. Ir tuos, kurie aiškina, kad neis balsuoti, nes nėra už ką, galiu tik užjausti. Žinoma, visi mes esame kilę iš įvairiausių socialinių sluoksnių, yra manančių, kad rinkėjo balsas nieko nelems, tačiau čia jau jų problema. Tie, kurie taip įsivaizduoja, yra kirminėliai, ropojantys ir susitaikę su tuo, kad juos sutraiškys. Tai ko jie verti?" - žodžių į vatą nevyniojo politologas.

Jo teigimu, rinkėjų aktyvumas parodys, koks pilietiškumo užtaisas šiuo metu Lietuvoje yra.

Savigarbos jausmas

Filosofas Leonidas Donskis prisipažino, kad balsuoti būtinai eis, tačiau gana prislėgtas.

"Turiu negerą įtarimą - dabar politinė situacija Lietuvoje tokia, kad mažai, kas nuo mūsų, rinkėjų, priklauso. Valdančiosios koalicijos sudaromos neatsižvelgiant į rinkimų rezultatus. Rinkėjų nuomonė - mažai svarbi. Jos paisoma prieš rinkimus, o po jų vyksta politiniai žaidimai, kai varžomasi dėl postų. Klausimas, kuri iš tradicinių partijų po rinkimų susidės su populistine?" - svarstė jis.

L. Donskiui labiausiai nepatiko susiformavusi savotiškos naujosios nomenklatūros, kad ir europietiškos, sistema.

"Pažvelkime į biurokratinius aparatus, ministerijas. Keičiasi tik politinio pasitikėjimo žmonės, viršūnėlės, bet "apačia" lieka ta pati. Tie žmonės ir yra mechanizmo variklis. Viršūnėles nuima, pastato kitas, vėl nuima. Aš pirmą kartą gyvenime neturėsiu kontrargumentų žmonėms, kurie neis balsuoti. O tie raginimai eiti balsuoti arba išsakomi priekaištai, kad dėl "ne tokios" valdžios kalti rinkėjai, tie, kurie nebalsavo, - absurdiški. Nė vienoje normalioje demokratinėje valstybėje nėra kaltinami rinkėjai. Tegul pačios politinės partijos susimąsto, kokią situaciją jos sukūrė ir ką padarė", - teigė filosofas.

Jis pabrėžė, kad dabar kaip niekada būtina kelti labai rimtą klausimą, kokio lygio demokratija yra Lietuvoje? Anot L. Donskio, esame jau ant demokratijos ribos.

"Šalies viduje turi įvykti pokyčiai, sujudimas, arba Europos Sąjungos institucijos gali pareikšti susirūpinimą. Juk einame "rūmų politikos" keliu. Aš negadinsiu balsavimo biuletenio, tačiau balsuosiu už mažiausią iš blogybių. Arba už tą partiją, kuri neturi šansų laimėti rinkimus. Man savigarba neleidžia neiti balsuoti", - prisipažino L. Donskis.

Nebalsuosi - nereikalauk

Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas politologas Lauras Bielinis pabrėžė, kad piliečių teisė rinkti valdžią yra visos demokratijos esmė.

"Jei atsisakome balsuoti, atsisakome ir galimybės daryti įtaką valstybės raidai. Jei yra manančiųjų, kad visos partijos netinkamos, tai gal rinkėjai nepažįsta tų politinių jėgų? Kita vertus, jei visi blogi, tai pats rinkėjas tegul dalyvauja politinėje veikloje ir sukuria, jo manymu, tą gėrį", - sakė prezidento patarėjas ir politologas.

Jo manymu, masinio nusivylimo valdžia aura yra pernelyg eskaluojama, psichologiškai formuojama negatyvi nuomonė, tačiau tai - natūrali reakcija į neišsipildžiusius lūkesčius.

"Kiekvienas žmogus turi savo valdžios modelį, ir jei jis neatitinka, tuomet gimsta nepasitenkinimas. Vidinės pretenzijos - normalu. Visgi gerai ir tai, kad valdžia, rinkimų rezultatai yra kritikuojami, piktinamasi, nes būtų blogiau, jei lietuviai taptų mankurtais. Žmonėmis, kuriems niekas neįdomu. Savotiška "patrankų mėsa" balsavimo mašinoje. Šalis, kurioje piliečiai turi savo nuomonę - normali valstybė", - sakė L. Bielinis.

"Jei neisi balsuoti ar sugadinsi biuletenį nieko ir nebus. Jei esi nuošalyje, nebeturi teisės ir reikalauti ko nors iš politikų. Kuo žmonės rimčiau žvelgs į rinkimus, tuo daugiau šansų, kad bus pateisinti jų lūkesčiai", - tvirtino prezidento patarėjas.

L. Bielinio įsitikinimu, lietuviai pakankamai racionaliai balsuoja, nors ir nusivylę, tačiau tai daro gana emocingai.

"Negalima teigti, kad išrinkta "ne ta" valdžia. Ją rinko žmonės", - pabrėžė jis.

Gadinti neverta

Vaizdingus palyginimus dėl balsavimo motyvų pateikė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė Rūta Vainienė.

"Neiti balsuoti? Sugadinti biuletenį? Tai tas pats, kaip pakliuvus į automobilių kamštį spjauti į viską ir išlipti iš automobilio. Reikia eiti balsuoti. Tol, kol mokame mokesčius, balsuokime. Pozicija, kai numojama ranka į pilietinę pareigą dėl nepasitenkinimo... Čia kaip vaikas, kuris parduotuvėje krenta ant grindų, raitosi ir rėkia, jei jam tėvai nenuperka žaislo... Jis dar ir diržo gauti gali. Aš esu pasipiktinusi valdžia, nusivylusi, tačiau balsuosiu už mažiausią blogį", - sako R. Vainienė.

Garsus dainininkas Andrius Mamontovas, stojęs į mūšį už pilietiškumą bei skatindamas žmones eiti balsuoti, neseniai pasidalijo savo mintimis apie tai, kad vienoje užsienio valstybėje vykusių balsavimų metu žmonės, nežinodami už ką balsuoti, rašė savo mintis ir paišė piešinius ant biuletenių.

"Man ši mintis, nors kiek ir anarchistiška, tačiau labai patinka. Juk po balsavimų skelbiamose rezultatų suvestinėse būna paminima, kiek biuletenių buvo sugadinta. Iš to mes žinome, kiek žmonių nežinojo už ką balsuoti. Tada jokie politikai negali sakyti, kad už juos balsavo "visa Lietuva". Manau, kad mes galime ir tokiu būdu išreikšti savo poziciją, jei nerandame nei vienos patrauklios asmenybės, už kurią galėtume atiduoti balsą", - tikino jis.

Tačiau verta pažymėti, kad sugadinti biuleteniai, kad ir būtų "pasipuošę" gražiausiais piešiniais, rinkimų rezultatų nelemia. Keičiasi tik balsavusiųjų skaičiaus statistiniai duomenys.

Paklaustas, kodėl verta eiti balsuoti, dainininkas buvo konkretus.

"Blogiausia balsuojančiųjų nuostata - įgelti esančiai valdžiai. Deja, teigiami pokyčiai atsiranda tik tuomet, kai kažką darome konstruktyviai. Manau, kad kiekvienas Lietuvos žmogus turėtų pasinaudoti savo balso teise. Jeigu mes nebalsuojame, tai neįvyksta jokie pokyčiai, kurių mes taip laukiame. Pamenu, kaip jaučiau graužatį, kai nėjau balsuoti, o kitą dieną sužinojau, kad buvo išrinktas "apsitapšnojęs prezidentas". Supratau tada, kad neturiu teisės piktintis, nes pats nedalyvavau balsavime", - prisipažino jis.

Komentaras

"Špyga renki - ją ir gauni"

Zenonas VAIGAUSKAS, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas

Jei neini balsuoti dėl protesto, tai juk gali ir blogiau būti, nei prieš tai. Gal valdžią išrinks tik tie, kurie patenkinti gyvenimu? Jei esi nusivylęs, mąstyk, kaip pagerinti savo padėtį. Jei valdžia kalta, rink tuos, kurie tau padės. Nedalyvaudamas rinkimuose ir toliau lieki nuskriaustuoju ir dar kartą parodai, kad esi netikęs, nemoki spręsti savo bėdų. Taip iš savęs atimi progą keisti padėtį.

Dabar eskaluojama mintis, kad nuėjus balsuoti biuletenyje, jį sugadinant, geriau išreikšti savo pilietinę poziciją nupiešiant špygą. Tai ta špyga ir bus tavo valdžia. Negali reikalauti ko nors, jei nėjai balsuoti. Skriausi pats save.

Aš nežinau nė vieno argumento, kodėl neverta eiti balsuoti. Nematant nė vieno pasaulyje kandidato ar partijos, vertų vietos parlamente, vienintelė išeitis pačiam dalyvauti rinkimuose. Iš principo ar pykčio, protesto renkant įvairius politinius triukšmadarius diskredituojamas Seimas.

Kalbant iš techninės pusės rinkimai daugiamandatėse apygardose gali neįvykti, jei į rinkimus ateina mažiau nei 25 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Tuomet skelbiami nauji Seimo rinkimai. Toks variantas - mažai tikėtinas, bet teoriškai įmanomas.

Vienmandatėse apygardose sistema kiek pasikeitė. Anksčiau buvo taip, kad rinkimai pripažįstami neįvykę, jei balsuoja mažiau kaip 40 proc. rinkėjų. Antras turas neskelbiamas. Dabar yra taip, kad kandidatui pirmajame ture surinkus daugiau nei pusę rinkėjų balsų, jis tampa Seimo nariu. Tačiau jei ir neateina 40 proc. rinkėjų bei niekas negauna daugiau kaip pusę balsų, vis viena skelbiamas antrasis turas. Jame dalyvauja 2 daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Jie išrenkami nepriklausomai nuo rinkimų dalyvių skaičiaus. Tačiau teoriškai yra kitas variantas - jei pirmajame ture dalyvauja tik 2 kandidatai, rinkimai neįvyksta.

Denisas NIKITENKA, "Vakarų ekspresas"