Ar svarbus emigranto balsas?

Spalio dvyliktąją vyks rinkimai į Lietuvos Seimą ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo. Apie galimybes per šiuos balsavimus savo nuomonę pareikšti lietuviams, gyvenantiems Didžiojoje Britanijoje, kalbamės su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Vygaudu Ušacku.

Ar jau galima teigti, kad Didžiojoje Britanijoje pasiekta pasirengimo rinkimams finišo tiesioji? 

- Situacija yra tokia: mes, kaip ir žadėjome, sudarysime kuo palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos piliečiams dalyvauti rinkimuose. Rinkėjų registracija vyko iki spalio 1 d. Registruotis buvo galima ir internetu. Turime septynis rinkimų punktus, kuriuose žmonės galės pareikšti savo valią.

Šiandien rezultatai yra tokie: balsuoti pasiryžę daugiau nei 2500 lietuvių. Džiugina tai, kad skaičius beveik dvigubai didesnis nei per praėjusius rinkimus. Žinoma, dar kyla klausimas, kiek jų iš tiesų balsuos. Nes praėjusieji rinkimai truputį nuvylė - užsiregistravusiųjų buvo 1400, o balsavo šiek tiek mažiau nei 800.

Tikimės, kad šiemet bus kur kas daugiau aktyvesnių žmonių. Jau nuo rugsėjo 20 dienos pradėjome siųsti balsavimo pažymėjimus, nes daugiau nei 90 proc. užsiregistravusiųjų pareiškė norą balsuoti paštu.

Balsuoti galės visi, netgi tie, kurie nėra užsiregistravę, tereikės ateiti į ambasadą ir pareikšti savo politinę valią. Turėsime tiesioginį ryšį su Vyriausiąja rinkimų komisija Lietuvoje, tad galbūt tik šiek tiek užtruks, kol patikrinsime neužsiregistravusių žmonių duomenis. Sunku spręsti, kiek ateis norinčiųjų balsuoti, norėtųsi tikėti, kad rinkimų punktuose nusidrieks eilės...

Noriu priminti, kad spalio 12-ąją vyks ne tik rinkimai į Seimą, bet ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo. Nuoširdžiai tikiuosi, kad abu klausimai nesvetimi ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams.

Pradėjęs kalbėti apie rinkimus Jūs minėjote Lenkijos pavyzdį - jie balsavo itin organizuotai ir gausiai. Lietuviams turbūt pasivyti lenkų nepavyko?

- Reikia pripažinti, kad lenkai tikrai labai puikiai susiorganizavo, tačiau tokį gausų jų dalyvavimą rinkimuose lėmė ir politinė intriga - turbūt prisimenate brolių Kaczynskių dalyvavimą. Pas mus tokios politinės intrigos nėra. Tikrai svarbu prisiminti, kas yra rinkimai. Pavyzdžiui, man rinkimai yra politinis kontraktas ar sutartis tarp mokesčių mokėtojų ir mūsų išrinktos valdžios - kokiais principais ir vertybėmis mes vadovausimės per ateinančius ketverius metus, kokie bus sprendimai ir kaip bus panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai.

Lietuvos piliečiai, pagyvenę Didžiojoje Britanijoje, tikrai mato politinės reikšmės svarbą, nepriklausomai, kur mes gyvename, galime daryti įtaką politiniam gyvenimui. Džiugu, kad Airijos bendruomenės pirmininkė J.Vidugirienė kandidatuoja į Seimą, norėtųsi paraginti, kad ateityje atsirastų ir iš Anglijos norinčiųjų dalyvauti Seimo veikloje. Reikėtų mąstyti, kokią Lietuvą mes norime matyti. Praėjusią savaitę Jaunimo sąjunga surengė apskritojo stalo diskusiją apie Lietuvos ateitį. Susirinko daugiau nei trisdešimt jaunų žmonių - nuo bankininkų iki menininkų, - jie diskutavo, kokią Lietuvą norėtų matyti. Tai tikrai džiugina.

Žmonės galėtų dalyvauti ir politinių partijų veikloje. Žinoma, Lietuvoje ir taip partijų begalė, neraginu kurti jų dar daugiau, būtų politinės brandos pavyzdys, jei išeivijoje atsirastų politinių partijų sekcijos ar padaliniai, kurie formuotų tam tikras pozicijas, atspindinčias emigrantų problemas.

Jūs kalbate sąmoningiems žmonėms, kurie ir taip suvokia rinkimų svarbą. Ką jūs pasakytumėte paprastiems žmonėms, kurie nemato prasmės?

- Ta nuomonė pagrįsta nusivylimu, tačiau reikia pripažinti, kad į Jungtinę Karalystę atvažiavo drąsūs žmonės, kurie pasiryžo kurti savo ateitį svečioje šalyje. Tikiuosi, kad jie vis dėlto pareikš savo valią, kokios Lietuvos norėtų. Galima pykti, galima keikti esančią valdžią, tačiau lengviausia nusispjauti ir nieko nedaryti, o vėliau vėl keikti valdžią.

Tikiuosi, kad lietuviai, kad ir kur gyventų, kaip sunkiai dirbtų, pareikš savo politinę valią. Nes kiekvienas iš mūsų gali pakeisti gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų turi po vieną balsą nepriklausomai, ar tu esi paprastas darbininkas, ar verslininkas. Prieš įstatymą visi yra lygūs, tik reikia turėti noro ir sąmoningumo. To tikiuosi iš čia gyvenančių lietuvių - drąsos ir atsakomybės.

Iš kur tas beviltiškumas, Jūsų nuomone, iš kur tas noras keiksnoti valdžią?

- Aš galbūt įvardyčiau kitaip - apatija, tačiau tikrai manau, kad atėjo metas keisti požiūrį. Siūlyčiau mesti iššūkį sau pačiam ir tikėti tuo, kad nesi paprastas nieko nereiškiantis sraigtelis, kad pats esi atsakingas už savo gyvenimą. Balsavimas yra principinė demokratinė nuostata, kurios mes neturėjome prieš dvidešimt metų. Dabar mes galime tuo džiaugtis ir ne tik - būtina ja pasinaudoti. Nepasinaudoję balsavimo teise galime kaltinti tik patys save.

Net jei valdžia bus išrinkta tokia, kuri nepatiks, vis tiek rinkėjas pareiškia savo paramą vienai ar kitai partijai. Tai - esminiai demokratijos principai. Visuomenės branda tuo ir pasireiškia, kad mes galime keisti tėvynę. Spalio dvyliktąją, sekmadienį, nepramiegokite, ateikite į rinkimus ir parodykite sau bei savo artimiesiems, likusiems Lietuvoje, kad jums ne vis tiek, kokią šalį kuriame, kad jūs norite geresnės Lietuvos, kuri būtų atvira, tolerantiška, kurianti gerovę visiems savo piliečiams.

Kiek Lietuvos piliečių dabar yra Jungtinėje Karalystėje, kokius duomenis turi ambasada?

- Tikslių skaičių nėra - tik apytiksliai. Pernai mokyklas lankė daugiau nei 30 tūkst. vaikų, todėl skaičiuojame, kad lietuvių turėtų būti maždaug apie 150 tūkst. Iš tiesų nedidelis procentas pasiryžę balsuoti, tačiau reikia įžvelgti ir pozityvią pusę - jų daugiau nei per rinkimus prieš ketverius metus. Galima teigti, kad judame į priekį, o ne stovime vietoje.

Iš Londono - Rūta Rukaitė