Turistinei oazei Nidoje grasina bebrai

„Pamaryje esantis Tylos slėnis – natūrali smiltpievė, nuo kurios prasideda Parnidžio pažintinis takas. Šis slėnis yra itin svarbus kaip gamtos, kraštovaizdžio ir kultūrinė oazė. Ten praeina tūkstančiai turistų, per Jonines renkami žolynai, puoselėjama kupoliavimo tradicija. Bebrai pakeitė hidrologinį režimą, todėl šiai visų mėgstamai vietai gresia tapti nendrynu“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser.

Pakeistų kraštovaizdį

Nidos pietinėje dalyje plytintis Tylos slėnis tokį pavadinimą gavo dėl čia nuolat tvyrančios ramybės. Slėnį iš pietų ir vakarų gaubia aukšti kopų masyvai, o rytuose tyvuliuoja Kuršių marios. Gamtosaugininkų teigimu, tokių natūralių pamario pievų pusiasalyje yra nedaug.

„Per slėnį driekiasi pažintinis takas, jis atsiremia į Parnidžio kopą ir mediniais laiptais kyla aukštyn Saulės laikrodžio link. Iš slėnio atsiveria puiki marių panorama, atsiskleidžia Parnidžio kopos didybė. Labai gražiai vietovė atrodo ir iš aukštai. Kopos papėdėje nuo seno trykšta požeminis šaltinis, kurio vanduo nutekėdavo į marias“, – pasakojo A. Feser.

Tačiau idiliškas vaizdas ėmė keistis, kai šlapynėje prie šaltinio apsigyveno bebrai.

„Jie surentė šešias užtvankas ir patvenkė papėdę. Kaupiasi vanduo, smiltpievė ėmė virsti šlapia pieva, todėl žolynai nyksta, o jų vietą užkariauja nendrės. Jų būta ir anksčiau, tačiau šie augalai neplito, augo drėgnesnėje slėnio vietoje, prie juodalksnyno. Įsikūrus bebrams pamatėme, kad nendrių padaugėjo, jos ėmė plisti ir šiemet užėmė naują 15 arų plotą. Jei nieko nedarysime, nendrynų tik daugės, ir vietoj pievos turėsime nendrių sąžalynus. Jie ne tik sunaikins smiltpievę, bet ir užgoš vaizdą į marias“, – teigė KNNP vadovė.

Parko darbuotojai buvo išardę kelias bebrų užtvankas, tačiau jau po kelių parų šie gyvūnai jas sutaisė ir padidino.

„Dabar konsultuojamės, koks sprendimas būtų geriausias. Kalbamės su geologais, galbūt užtektų įrengti požeminį drenažą, tuomet vanduo vėl nutekėtų į marias ir nebesikauptų. Kitas variantas – išguiti bebrus, išardyti užtvankas. Norėtųsi graužikus sugauti gyvus ir perkelti kur nors kitur, tačiau kyla klausimas, ar tai įmanoma. Gal teks juos sumedžioti. Kreipsimės į medžiotojų būrelį, Neringos savivaldybę ir tarsimės“, – kalbėjo A. Feser.

Grėsmė kyla ir Parnidžio kopai, mat bebrai graužia ir verčia medžius: vienas beržas jau buvo užkritęs ant pažintinio tako, sulaužė apsauginę tvorelę.

„Jei jie ir toliau vers medžius, gali pasikartoti Gedimino kalno scenarijus, ir kopa pradės slinkti, griūti. Pirmą kartą susidūrėme su tokia situacija“, – sakė A. Feser.

Laukia iššūkis

Patyrę medžiotojai tikino, jog Tylos slėnio bebrų problemą aplinkosaugininkams gali tekti spręsti drastiškiausiu būdu – šiuos gyvūnus išnaikinti.

„Perkelti juos į kitą vietą vargu ar pavyks. Sugauti suaugusį bebrą taip, kad jis liktų sveikas, labai sudėtinga. Pirmiausia, bebrai yra aktyvūs tik prietemoje ir tamsoje. Reikėtų paspęsti specialius, į narvelį panašius metalinius spąstus. Bet tokie spąstai kainuoja po kelis šimtus eurų. Antra, kaip bebrą ten įvilioti? Medžioti kilpomis – draudžiama“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo ilgametis Neringos medžiotojas Ovidijus Gintautas Baltranas.

Anot jo, bebrai yra medžiojami visais metų laikais, išskyrus vasarą.

Parko darbuotojai buvo išardę kelias bebrų užtvankas, tačiau jau po kelių parų šie gyvūnai jas sutaisė ir padidino.

„Yra naudojami po vandeniu statomi spąstai, į kuriuos graužikas įkliūva ir nuskęsta. Matyt, Tylos slėnyje apsigyvenusi bebrų šeima ten rado mitybinę bazę. Maisto smėlynų nerijoje bebrams yra labai mažai, nes iš bado jie net sakingas pušis griaužia. Įsikūrę graužikai ves jauniklius, tad Tylos slėniui išties gresia nemalonumai“, – svarstė neringiškis.

Neringos meras Darius Jasaitis, kuris irgi yra medžiotojas, „Lietuvos žinioms“ teigė, jog iš pirmo žvilgsnio šypseną kelianti bebrų problema yra gana rimta.

„Tylos slėnis – nuostabi ir tiek vietos žmonėms, tiek svečiams labai svarbi vieta. Būtų tiesiog nusikalstama, jei nesiimtume jokių priemonių, ir tas slėnis virstų nendrynais. Nendrės užgožtų marių panoramą, išstumtų pievos augalus, imtų kauptis marių šiukšlės, sklisti dvokas. Bebrai apskritai yra Kuršių nerijai nebūdingi gyvūnai. Matyt, bus atplaukę iš kito kranto“, – spėjo jis.

Esą merija pasiryžusi finansuoti specialių spąstų pirkimą, jei bus nutarta sugauti bebrus gyvus ir perkelti juos į kitą vietą. „Kitaip turėsime pažliugusią pelkę su nendrynu vienoje lankomiausių ir gražiausių vietų“, – kalbėjo D. Jasaitis.