Poilsiaujančiųjų Neringoje portretas: mėgsta dviračius, ieško ramybės ir romantikos

Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro atliktą apklausos rezultatų apžvalgą pristatydamas dr. Liutauras Kraniauskas teigė, kad išryškėjo dvi svarbiausios nuomonės: Neringa yra pirmų pasimatymų ir jaunystės vieta, bet sykiu - vieta, kur viskas brangu ir trūksta parduotuvių.

L. Kraniauskas teigė, kad asociacija su pirmais pasimatymais nustebino, mat daugumai Neringa siejasi su kopomis, jūra, mariomis ir poilsiu, tačiau apklausa atskleidė, kad galimi ir kitokie vaizdiniai.

"Neringa ilgą laiką asocijavosi su senstelėjusiais vokiečių turistais, o poilsio vietos - su vėlyvojo sovietmečio nomenklatūros poilsio vieta. Dabar dauguma lankytojų yra 34-45 metų, atvažiuoja su vaikais. Tai atspindi Neringos valdžios norą, kad į Neringą atvyktų jauni žmonės, įsimylėtų, sukurtų šeimas, o paskui čia atvyktų su vaikais", - komentavo sociologas.

Kas sužinota?

Šiųmetės apklausos rezultatus buvo bandoma palyginti su ankstesnės duomenimis. Sociologas atkreipė dėmesį, kad žmonių lankymosi Neringoje tikslas ar motyvas nesikeičia ir, tikėtina, nesikeis ateityje - žmonės čia vyksta atostogauti ir ilsėtis. Tačiau palengva auga renginių ir švenčių svarba, vis dar populiarus tikslas yra lankytinos vietos.

"Matoma kultūrinio turizmo plėtra. Įvairūs renginiai ir šventės leido išauginti Neringos lankytojų srautą maždaug 5 procentais", - pastebėjo L. Kraniauskas.

Įdomu tai, kad į Juodkrantę atvyksta daugiausiai žmonių, kuriuos domina pramogos ir šventės, o Preilą ir Pervalką renkasi tie, kurie nori ramaus poilsio.

Mokslininko teigimu, akivaizdu, kad keičiasi žmonių poilsio suvokimas ir tai, kaip planuojamos atostogos, laisvalaikis. Pavyzdžiui, jei žmogus turi ilgesnes atostogas, jų trukmę paskirsto skirtingoms vietovėms, viso laisvo laiko nebeleidžia vienoje vietoje.

Apklausa atskleidė, kad vidutiniškai Nidoje apsistojama 3 naktims, Juodkrantėje - 4, Preiloje ir Pervalkoje - 5 naktims.

Per pastaruosius 15 metų gerokai išaugo poilsiautojų, apsistojančių 5-7 naktims, dalis - nuo 23 iki 34,4 proc., tačiau ryškiai sumažėjo besiilsinčiųjų Neringoje 8 ir daugiau naktų - nuo 21,2 proc. iki vos 7 proc.

"Yra racionalus planavimas ir naujų potyrių ieškojimas", - akcentavo L. Kraniauskas.

Taip pat pastebėta, kad dauguma "kovidiniu" laikotarpiu Neringoje poilsiavusių žmonių čia atvyksta ne pirmą kartą. Pirmą kartą čia apsilankiusiųjų šią vasarą buvo tik 9,8 proc. (2005 m. - 33 proc.).

Dažniausiai pakartotinai turistai atvyksta į Nidą (86 proc.), tačiau lankosi ir Juodkrantėje (51,2 proc.), Preiloje (47,6 proc.), Pervalkoje (41,8 proc.).

Fanai, mėgėjai, proginiai ir atsitiktiniai

L. Kraniauskas Neringos lankytojus suskirstė į kelias grupes.

Pirmoji - Neringos fanai, kurie sudaro per 35 procentus turistų. Tai dažniausiai aukštąjį išsilavinimą turintys 34-45 metų amžiaus vilniečiai ir kauniečiai, kurie atvyksta kasmet, dažniausiai su šeima ir apsistoja maždaug savaitei. Tokie lankytojai, pasak L. Kraniausko, yra tikras lobis Neringai.

Kita lankytojų grupė - Neringos mėgėjai ar iškylautojai - apsilanko kasmet, bet apsistoja trumpam, maždaug 2 dienoms, yra 25-34 metų amžiaus arba vyresni nei 65-erių, išsilavinę, atvykstantys iš mažesnių miestų ir miestelių, dažniausiai poilsiauja Nidoje. Ši lankytojų grupė sudaro beveik 12 proc. turistų.

Trečioji grupė - proginiai poilsiautojai, sudarantys didžiausią dalį - per 47 procentus. Jie atvyksta retkarčiais, apsistoja vidutiniškai 4 dienoms tiek Nidoje, tiek Juodkrantėje ar Pervalkoje. Šie lankytojai dažniausiai 34-45 metų amžiaus ir vyresni nei 65-erių, atvykstantys iš mažesnių miestelių ir gyvenviečių. L. Kraniausko manymu, dauguma proginių lankytojų šiemet į Neringą atvyko būtent dėl koronaviruso, kai negalėjo išvykti į užsienį.

Mažiausiai Neringa sulaukia atsitiktinių lankytojų - 5,2 proc. Jie atvyksta pirmą kartą ir neketina artimiausiu laiku apsilankyti pakartotinai, tačiau apsistoja maždaug 5 dienoms. Tai dažniausiai vilniečiai arba iš užsienio pailsėti sugrįžę žmonės, kurie yra 45-54 metų amžiaus, turintys vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.

Mėgsta dviračius, bet ilsisi pasyviai

Į Neringą dažniausiai atvykstama savo automobiliu, kartu atsivežant ir savo dviračius bei paspirtukus. Apklausa parodė, kad populiariausia transporto priemonė Neringoje yra dviratis - jais Neringoje naudojasi 52,7 proc. turistų. Dėl to ir pačioje Neringoje itin populiarus dviračių nuomos verslas.

Turistai gana gerai vertina ir dviračiams skirtą infrastruktūrą. Palankiausia vieta dviratininkams, Neringos lankytojų manymu, yra Preila, o Nidoje, Juodkrantėje ir Pervalkoje dar yra tobulintinų dalykų. Pavyzdžiui, reikėtų plėsti dviračių takų tinklą, spręsti saugumo klausimus, tvarkyti nuorodų sistemą, pagalvoti apie pėsčiųjų ir dviratininkų zonų atskyrimą.

Nepaisant pomėgio važinėtis dviračiais, Neringos poilsiautojai yra pasyvūs.

"Neringos poilsiautojai yra ramūs, atsipalaidavę, neskubantys. Jie atsakingai vartoja savo vidinę energiją, nesiblaško", - komentavo L. Kraniauskas.

Jie labiausiai mėgsta buvimą ir pasivaikščiojimus paplūdimiuose, gamtoje, miškuose. Taip pat maždaug pusė jų lanko vietos lankytinus objektus, skaito knygas, stebi laukinę gamtą, žvejoja, plaukioja laiveliais, žaidžia tenisą, lanko muziejus, galerijas, lankosi renginiuose.

L. Kraniausko teigimu, per pastaruosius 15 metų pasyvus ilsėjimasis gamtoje išaugo 20 proc., o lankytinų vietų apžiūrėjimas sumažėjo 15 procentų.

Vis dėlto tarp lankomiausių objektų išlieka Parnidžio kopa ir pažintinis takas, Saulės laikrodis, skulptūra Vytautui Kernagiui, Nidos švyturys, akmens skulptūrų ekspozicija Juodkrantėje, Raganų kalno medinės skulptūros ir kt.

Turistai pageidauja daugiau pasyvių renginių - koncertų, pokalbių su žinomais žmonėmis, kurių būtų galima klausytis patogiai įsitaisius. Taip pat nedidelė dalis turistų norėtų daugiau veiklų vaikams ir sveikatingumo veiklų.

Pasigenda parduotuvių

Lankytojus labiausiai erzina parduotuvių trūkumas, ne iki galo sutvarkyti dviračių ir pėsčiųjų takai. Taip pat turistai Neringoje pasigenda maitinimo įstaigų, viešbučių, automobilių statymo vietų, tualetų, susiduriama ir su apgyvendinimo problemomis. Dalis lankytojų įvardijo ir tai, kad Neringoje yra didelės kainos, didelis įvažiavimo mokestis.

Iš viso apklausoje dalyvavo 500 Neringoje poilsiavusių lietuvių.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktoriaus pavaduotoja Angelina Stabingienė teigė, kad asmeniškai ją nustebino rezultatas, jog žmonės apsistoja ilgesniam laikui.

"Galvodavome, kad Lietuvos svečiai atvyksta tik savaitgaliui, bet paaiškėjo, kad apsistoja ir savaitei", - komentavo A. Stabingienė.

Pasak jos, šios apklausos rezultatai naudojami rengiant naują Neringos rinkodaros strategiją, sprendžiama, ką reikėtų keisti, kam skirti daugiau energijos. Planuojama, kad reikės daugiau diskusijų su verslo atstovais, kad būtų atliepiama kuo daugiau turistų lūkesčių.