Nidoje kainos – ne kiekvieno kišenei, bet kurortas kažkodėl sausakimšas

Ar pasiteisino šie lūkesčiai, likus vos vienam kurortinio sezono mėnesiui? Tuomet, kai rugpjūčio 1 dieną vėl buvo įvestas privalomas veido kaukių nešiojimas uždarose patalpose, lrytas.lt kalbėjosi su D.Jasaičiu.

Tiesa, pokalbis vyko lauke, per saugų atstumą, todėl kaukės nevaržė nenusakomos Nidos laisvės.

„Šis vasaros sezonas, nepaisant visus užklupusių išbandymų – tikrai neblogas. Žinoma, tie, kurie anksčiau dirbdavo su turistais ir poilsiautojais iš Vokietijos, ankstesnių vasarų nepasivys.

Juk gegužė ir balandis – prarasti mėnesiai. Per tą laiką patirtų nuostolių niekas nekompensuos. Kiti džiaugiasi, kad atsigriebs per liepą ir rugpjūtį.

Bet šie mėnesiai visada Nidoje būdavo pelningi – poilsiautojų ir turistų netrūkdavo. Ypač – rugpjūtį, kai Nidoje vyksta lauko teniso turnyras, regata, džiazo festivalis“, – kalbėjo Neringos meras.

– Kas vis dėlto šį vasaros sezoną Neringoje patyrė nemenkus nuostolius? – paklausiau D.Jasaičio. 

– Tie verslininkai, kurie nuolatos dirbdavo su turistais iš Vokietijos ir Rusijos, tikrai netrykšta optimizmu. Juk pasienyje su Rusija iki šiol kabo spyna.

Pavienių turistų ir poilsiautojų iš Vokietijos yra, tačiau situacija toli gražu nepanaši į tą, kai per dieną atvykdavo po du šimtus turistų, ir viešbučiai turėdavo jų priėmimo grafikus po kelis mėnesius į priekį.

Vis dėlto, nepaisant turistų srautų sumažėjimo, bent jau Nidoje kainos viešbučiuose ir privačiame sektoriuje skaudžiai kandžiojasi (pavyzdžiui,  viešbutyje Nidos centre vienvietis kambarys, kuriame vos įmanoma apsisukti, be pusryčių kainuoja 85 eurus – red.).

Yra paklausa, todėl ir kainos – atitinkamos. Bus dar didesnė paklausa, kainos taip pat tik kils. Nebus paklausos, ir kainos nukris. Rinkos ekonomika. Nieko nepadarysi. Tik vietiniams gyventojams nelengva tarp tų turtingųjų, kurie gali sau leisti poilsiauti Nidoje (šypsosi).

– Esate kritikuojamas už padidintą įvažiavimo į Neringą mokestį automobiliams (nuo 20 iki 30 eurų – red.). Kaip tai vertinate?

– Nieko nauja – buvau už tai kritikuojamas ir anksčiau. Autobusams įvažiavimo mokestis nepadidėjo nė euru, tačiau jų iki rugpjūčio mėnesio atvažiavo 2,5 tūkst. mažiau, nei per tą patį laikotarpį pernai.

Dėl uždarytos sienos su Rusijas bus mažesnis ir automobilių kiekis.

– Ar padidėjęs įvažiavimo į Neringą mokestis smarkiai prisidės prie savivaldybės biudžeto?

– Kol kas mūsų biudžetas su minuso ženklu. Praėjusią savaitę, įvertinę įvažiavimo rinkliavos pajamas, pamatėme, kad turime 174 tūkst. eurų nuostolių. Gyventojų pajamų mokesčio surinkome mažiau, nei 300 tūkst. mažiau.

Greičiausiai, pirmą kartą kurorto istorijoje atsitiks taip, kad būsime apsirikę dėl įvažiavimo mokesčių surinkimo sumų.

– Neseniai buvo atidarytas Nidos aerodromas. Ką galvojate apie jo ateitį?

– Ne kartą esu sakęs, kad buvo nesuprantami aplinkosaugininkių draudimai jį atidaryti. Tačiau visai nesvarbu, kokios kokybės bus aerodromo pakilimo-nusileidimo takas, jei jame nėra lėktuvų stovėjimo aikštelės. Juk šiuo metu čia gali stovėti daugiausia penkiolika lėktuvėlių.

Bet, neslėpsiu, labai smagu, kad šiemet Nidoje jau leidosi 137 lėktuvai. Taip pat reikėtų pripažinti, kad motociklai ir kitos transporto priemonės kelia kur kas didesnį triukšmą, nei lėktuvai. Tuo įsitikino ir vietiniai gyventojai, ir aplinkosaugininkai.

Nidos aerodromas jau sulaukė šveicarų susidomėjimo. Buvo atvykusi jų grupė ir pažadėjo apsilankyti kitais metais. Matyt, sulauksime turtingų šios išskirtinės Europos šalies piliečių vizitų Nidoje privačiais lėktuvais.

Aš esu pasiryžęs plėsti lėktuvų stovėjimo aikštelę aerodrome, tik dar nežinau, kaip pavyks rasti bendrą kalbą su Nacionalinio parko vadovybe ir aplinkosaugininkais.

Kol kas palikti lėktuvus be jokios apsaugos Nidoje nėra saugu. Jei kokie piktadariai apgadintų juos, pakilus į orą, niekas nepataisytų.

– Išpažįstantys jachtų ir kitų laivų gyvenimą bei filosofiją iki šiol skundžiasi, kad Nidos ir kitų Neringos miestelių uostai – per maži. Kad juos būtina ir kuo skubiau plėsti. Ką jūs atsakote jiems į tokius priekaištus?

– Praėjusią savaitę Kaune buvau susitikęs su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi. Išgirdau nemažai optimistinių planų dėl laivybos visoje Lietuvoje.

Priminiau jam, kad jau turime Juodkrantės uosto pertvarkos detalųjį planą, tačiau dabartinė šalies valdžia, kaip ir ankstesnės, dėl šio keleivinio uosto tik skėsčioja rankomis. Esą nėra pinigų.

Bet Nidoje vis dėlto per penkerius metus uostą nuo, berods, 67 laivų stovėjimo vietų išplėtėme iki 300 vietų. Šiemet dideliems laivams vietoj tik dviejų vietų atsirado jau septynios.

Deja, lankydamasis Drevernos uoste, kuris nuo dvylikos laivų vietų išsiplėtė net iki šimto penkiasdešimties, sužinojau, kad vis tiek uoste vietos yra per mažai. Nors laivai yra gyvenimo prabangos, o ne – kasdienybės dalykas, susidaro įspūdis, kad jų Lietuvoje kasmet ženkliai daugėja.

Jei yra tokia jų paklausa, būsime priversti didinti jų stovėjimo uoste kainas. Žinau, kad dėl to galime vėl sulaukti kritikos, tačiau – tokie rinkos dėsniai. Kita vertus, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad investicijos visuose keleiviniuose Lietuvos uostuose niekada neatsipirks, nes laivybos sezonas – labai trumpas.

Nedideliam Juodrankės uosteliui prireiktų apie 30 mln. eurų. Jis mūsų šalies laivybos sąlygomis niekada nebūtų pelniningas.

Norėtumėm ir Nidos uostą dar išplėsti, tačiau, žinant, kad įvykusi jo plėtra užtruko daugiau, nei dešimtmetį, iliuzijų, jog tai galėtų greitai įvyki nepuoselėjame. Kur kas didesnė problema – krantinės. Nidoje, Pervalkoje ir Preiloje jų būklė tiesiog – tragiška. Jas reikėtų platinti mažiausiai tris kartus.

– Žinoma, į marių pusę?

– O kur gi kitur? Juk namų sklypai jau seniausiai suformuoti. Nepradėsime gi etnografinių namukų griauti?

Prisiminkime, kad prieš daugelį metų Juodkrantėje marių vanduo skalavo kelią iš Klaipėdos į Nidą, o dabartinės puikios krantinės suformuotos į marių, bet ne – į sausumos pusę. Nieko gi dėl to miesteliui neatsitiko, nors aplinkosaugininkai nuolatos aiškina, kad reikia ieškoti kitų būdų krantinėms plėsti.

Jie užsiima apsauga...

Jei pasirenkamas Vokietijos gamtos apsaugos modelis, tai ir biudžetas turėtų būti atitinkamas. Tačiau, jei vadovaujamės turtingos šalies patirtimi, o iš tikrųjų esame ubagai, tuomet nereikėtų apgaudinėti nei savęs, nei kitų. Gamtos apsauga reikalauja didžiulių išlaidų.

Tą patį galima būtų pasakyti ir apie istorinį paveldą. Saugoti nepakanka, būtina saugotinus objektus ir tinkamai prižiūrėti.

Juk ir vokiečiai, ir net gruzinai žmonėms, kurie gyvena istoriniuose pastatuose, iš valstybės biudžeto skiria lėšų jų apsaugai bei priežiūrai. Mes, mokėdami žmonėms 600 eurų algas, neturime teisės reikalauti, kad jie susidėtų medinius, o ne – plastikinius langus, dėl to, kad jų namai – paveldosauginiai.

– Na, o kada Nidoje bus užstatyta buvusio kultūros centro duobė?

– Dabar vyksta. Iki naujųjų metų turėtų stovėti vadinamoji naujojo pastato dėžė. Kaip viskas klosis toliau, nežinia. Naujo centro statybą finansuoja Vyriausybė, Kultūros ministerija ir Neringos savivaldybė.

– Ar rožinė svajonė Nidoje kada nors turėti rimtą, pasaulinius standartus atitinkantį viešbutį, jau palaidota?

– Ta svajonė buvo labai arti realybės, bet, atlikus geologinius tyrimus, paaiškėjo, kad gruntas rimtam viešbučiui šalia marių krantinės yra netinkamas. Juk dabar, statant naują kultūros centrą, gręžiami devyniolikos metrų poliai, nors statybvietė yra kur kas toliau nuo krantinės.

Tačiau sklypo savininkas, verslininkas Gintautas Bertašius vis dar nepraranda vilties viešbutį statyti, nors aš nesu toks didelis optimistas.

Juk buvo planuota, kad jau 2021 m. bus atrakintas prabangus, penkių žvaigždučių viešbutis. To tikrai nesulauksime. O gal vis dėlto tas viešbutis ir atsiras?

Kita vertus, turėtumėm pasidžiaugti, kad rugsėjo mėnesį po didelės rekonstrukcijos atsidarys „Linėjos“ viešbutis.

– Mere, labai jau bado akis duobėta, lopyta perlopyta centrinė Nidos gatvė, netoli savivaldybės. Ji tikrai nedera Nidai, kur lyg pasaulinėje parodoje galima pamatyti prabangiausių markių automobilius.

– Iki naujųjų metų ši gatvė bus atnaujinta. Rudenį jau bus ardoma ir tvarkoma. COVID-19 mums atnešė net tik išbandymų, bet ir – pinigų.