Kreiptasi dėl Kuršių nerijos įstatymo parengimo

Neringoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Kuršių nerija mums ir pasauliui" dalyvavo Kuršių nerijos likimu susirūpinę šalies valstybinių institucijų ir Neringos gyventojų atstovai. Patirtimi dalinosi UNESCO saugomų ir į Kuršių neriją panašių užsienio teritorijų atstovai.

Tarptautinio forumo metu išryškintos metų metais Kuršių neriją lydinčios problemos, kurias būtina spręsti norint išsaugoti šią unikalią vertybę.

Seimui pateiktoje rezoliucijoje prašoma pavesti Vyriausybei inicijuoti koncepcijos ir įstatymo, skirto Kuršių nerijai, parengimą. Į įstatymo rengimo darbo grupę prašoma įtraukti valdžios institucijų, visuomenės atstovus ir įvairių sričių specialistus. Rezoliucijoje pažymima, kad pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai UNESCO pasaulio paveldo vietovėms apsaugoti ir gyvenimui jose harmonizuoti priimami specialūs įstatymai, į kuriuos perkeliamos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatos.

Prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos Lietuva prisijungė 1992-aisiais, taip įsipareigodama saugoti Lietuvoje esantį pasaulio kultūros ir gamtos paveldą bei užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmingų priemonių jam išsaugoti ir pristatyti.

Kuršių nerijai, įrašytai į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir turinčiai Pasaulio paveldo komiteto įteisintą išskirtinę visuotinę vertę, autentiškumą ir vientisumą, turėtų būti taikomi būtent šią konvenciją įgyvendinantieji, o ne bet kuriai kitai vietovei skirti bendrieji ar tipiniai reglamentai.

Vienas didžiausių iššūkių Kuršių nerijoje - saugomos teritorijos, tarptautinio kurorto ir vietos bendruomenės tikslų suderinamumas. Teritorijos apsaugai ir darniam vystymui grėsmę kelia nesutarimai, kylantys dėl čia veikiančių skirtingų institucijų ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo. Tai kelia daug keblumų pasidalijant kompetencijas. Nesusikalbėjimas ir skirtingos interpretacijos - didžiulis trukdis darniam Kuršių nerijos vystymui.

Rezoliucijoje pažymima, kad iki šiol trūksta aiškios Kuršių nerijos gyventojų ir svečių švietimo politikos apie šios UNESCO pasaulio paveldo vietovės svarbą bei atsakingų institucijų požiūrio į suteikto pasaulio kultūros paveldo vertybės statuso reikšmę.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus Kuršių nerijos pasaulinę reikšmę, pasaulio paveldo specifiką ir išskirtinumą, šiai vietovei būtinas nuolatinis tikslinis finansavimas iš valstybės biudžeto. Dėmesys atkreipiamas ir į Kuršių nerijos transporto srautų reguliavimo, sezoniškumo, socialines, ekonomines, ekologines, apsaugos ir kitas problemas.

Rezoliucijoje taip pat prašoma Vyriausybės atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją patirtį sudaryti nuolatinę ekspertų tarybą prie Vyriausybės, kurioje būtų aptariami vietovės valdymo ir kiti aktualūs klausimai.