Keltų keleiviams - nerijos rėmėjų vaidmuo

Siūloma, kad 1 proc. nuo AB "Smiltynės perkėla" parduotų bilietų keliautų tiesiai į minėto parko direkcijos iždą, o tai per metus sudarytų apie 40-50 tūkst. eurų.

Teisės akto pakeitimo iniciatoriai teigia, jog itin jautrią, išskirtinę ir nuolat gamtos gaivalų veikiamai, žmonių lankomai teritorijai tinkamai prižiūrėti reikia didesnių pinigų, nes vadinamojo ekologinio mokesčio, renkamo Alksnynėje, lėšos gamtinių objektų, aplinkosauginių veiklų esą nepasiekia.

Jei įstatymo pakeitimo projektas bus priimtas, neatmestina tikimybė, jog gali brangti keltų bilietai.

Vardijo argumentus

Seimui svarstyti LR vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymą pateikta pernai rudenį. Šiemet jau gaunamos įvairios teisininkų pastabos, vyks diskusijos parlamento komitetuose, iniciatyva pristatoma visuomenei. Pagal naująją redakciją 1 procentas nuo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias būtų skiriamas KNNP direkcijai.

Pasak idėjos autoriaus aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokiu būdu siekiama pagerinti nerijos situaciją aplinkosauginiu atžvilgiu.

"Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai, kurie gauna finansavimą iš valstybės biudžeto, surenka kažkiek pinigų iš lankytojų bilietų. Tačiau KNNP - išskirtinis, nes į pusiasalį masiškai vykstama automobiliais, o teritorija - itin jautri, ją nuolat reikia tvarkyti, prižiūrėti. AB "Smiltynės perkėla" tik renka pinigus ir neprisideda prie gamtos išsaugojimo. Kitas dalykas - vadinamasis ekologinis mokestis - vietinė rinkliava už įvažiavimą yra administruojama Neringos miesto savivaldybės. Tie pinigai, kurie sudaro vieną ketvirtadalį viso savivaldybės biudžeto, taip pat aplinkosaugai neskiriami. Nebent trupiniai", - "Vakarų ekspresui" pasakojo ministrų kabineto narys.

Neringos miesto savivaldybės iždą Alksnynėje renkamos rinkliavos lėšos 2019-aisiais papildė apie 2,5 mln. eurų (savivaldybės metinis biudžetas - apie 10 mln. eurų). Užpernai per pirmus šešis mėnesius įvažiavo 926 autobusai, turintys daugiau nei 30 vietų, 380 autobusų iki 30 vietų. Tiesa, šiuos skaičius gerokai pakoregavo pernykštė situacija dėl COVID-19 pandemijos, karantinų: per pirmąjį pusmetį įvažiavo tik 44 per 30 vietų turintys, ir 49 - iki 30 vietų turintys autobusai. Per pirmus 6 mėn. surinkta 145 tūkst. eurų mažiau (587 tūkst. eurų) nei planuota (732 tūkst. eurų).

Reaguojant į didesnį nei planuota automobilių srautą, sezoninį įvažiavimo lengvuoju automobiliu mokestį buvo nuspręsta padidinti. Pernai nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20-osios jis siekė 30 eurų - dešimt eurų daugiau nei užpernai.

"Kai nebuvo pandemijos, matėme, kad ir padidinus mokestį automobilių nerijoje nemažėjo. Todėl logiška būtų, kad ir mašinas kelianti AB "Smiltynės perkėla" prisidėtų prie nerijos išsaugojimo, ekologinės situacijos gerinimo. Reikia suprasti, kad KNNP direkcijos veiklai, išskaičiavus algas, per metus tenka ne tokia jau didelė suma: apie 20-30 tūkst. eurų. O tų darbų - daugybė: reikia ir pažintinius takus atnaujinti, naujus tiesti, apžvalgos aikšteles statyti, kopas prižiūrėti ir t. t. Todėl per metus apie 4-5 mln. eurų apyvartą vien iš keltų bilietų turinčiai "Smiltynės perkėlai" tas 1 proc. neturėtų būti skausmingas, o parkui tai - reikšmingi pinigai", - svarstė naujasis aplinkos ministras.

"Logiška būtų, kad mašinas kelianti AB "Smiltynės perkėla" prisidėtų prie nerijos išsaugojimo, ekologinės situacijos gerinimo."

Simonas GENTVILAS, aplinkos ministras

Jei Seimas pritars 1 proc. iniciatyvai, naujus keltų įkainius dar turės perskaičiuoti ir patvirtinti Valstybinė kainų reguliavimo taryba.

"Sunku pasakyti, kada įsigaliotų naujovė. Gal jau šiemet, nuo vasaros sezono", - teigė politikas.

Brangtų bilietai

Susisiekimo ministerijos (SM) valdomos AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Mindaugas Čiakas neslėpė, kad prarastą 1 proc. pajamų tektų susirinkti iš keltų klientų.

"Vis dėlto nelabai įsivaizduoju, kaip reikėtų padidinti kainą… 1 euras dabar kainuoja pėsčiajam, tad teoriškai nauja kaina būtų 1 euras ir 1 centas. Už lengvąjį automobilį reikia mokėti 12 eurų 70 centų, krovininį - 22 eurus, tad ir čia turėtume sureguliuoti naujus įkainius. Mūsų metinė apyvarta yra apie 5 mln. eurų, tad tie 50 tūkst. nebūtų didelis nuostolis. Tačiau reikia suvokti, kad mūsų įmonės statusas - ypatingas. Pelnas yra reguliuojamas kainų reguliavimo tarybos, mums leidžiama uždirbti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų per metus. Todėl atsisakyti vieno ketvirtadalio pajamų nelabai norėtųsi. Tą trūkstamą sumą būtume priversti susirinkti iš keleivių", - "Vakarų ekspresui" pasakojo jis.

INDĖLIS. Kiekvienas, persikėlęs keltu į neriją, tiesiogiai taptų jos finansiniu rėmėju.

Deniso NIKITENKOS nuotr.

Esą galiojantys teisės aktai neleidžia apvalinti bilietų kainų ne kliento naudai. Kitaip tariant, pavyzdžiui, nepavyktų nekeisti įkainių automobiliams, bet padidinti pėsčiųjų bilietėlių kainą iki 1,1 ar 1,5 euro.

"Taryba to neleistų, nes turėtų būti išlaikomas lygybės principas: jei didini pėstiesiems, turi kelti įkainius ir mašinoms. Negalime vieniems pamažinti, o kitiems - padidinti. Kaip suvienodinti, proporcingai sudėlioti patvirtinus tą 1 proc. KNNP direkcijai, dabar labai sunku atsakyti. Teisinė bazė yra tokia, kad didinti kainą galima tik tada, kai ji perkopia 0,5 euro, o iki 0,5 euro apvalinama turi būti kliento naudai, tad liekame su 1 euru. Man tikrai sunku įsivaizduoti, kaip žmonės prie kasų po tą 1 centą ieškos", - niuansus dėstė M. Čiakas.

Pokalbininkas prisipažino suprantantis, kad aptariamo įstatymo atveju iš vienos valstybinės įmonės pinigai keliautų kitai, tad šiuo atveju būtų tenkinamas viešasis interesas.

"Pasisakau ir už tai, kad KNNP direkcijai reikia skirti daugiau lėšų aplinkosaugai. Galėtumėme skirti kažkiek lėšų gal iš papildomo pelno, bet, minėjau, mums neleidžiama daugiau uždirbti, nei nustatyta. Kitas dalykas, labai daug žmonių mūsų keltais naudojasi vien tam, kad patektų į Smiltynę, Lietuvos jūrų muziejų, Klaipėdos paplūdimius nerijoje, tad šie žmonės praktiškai minimaliai naudojasi KNNP direkcijos sukurta infrastruktūra, nemindo kopų. Tad yra daug diskutuotinų niuansų dėl tos iniciatyvos. Bus diskusijos, pasisakys specialistai, ir tada matysime", - tikino direktorius.

"Nelabai įsivaizduoju, kaip reikėtų padidinti kainą… Diskutuotina iniciatyva."

Mindaugas ČIAKAS, AB "Smiltynės perkėla" vadovas

SM atstovai "Vakarų ekspresui" teigė kol kas susilaikantys nuo komentarų dėl 1 proc. ir lauks viešų teisės akto pakeitimo svarstymų.

Svari parama

Tai, kad papildomi apie pusšimtis tūkstančių eurų per metus būtų didžiulė parama, pripažino KNNP vadovė Aušra Feser.

"Darbų nacionaliniame parke tikrai yra daug. Tas 1 proc. nuo perkėlos apyvartos būtų skiriamas ne algoms, o aplinkosaugai, infrastruktūrai gerinti, leidybai, edukacijoms. Žmonės parke ne tik pailsėti nori, bet ir turiningai praleisti laiką, todėl reikia naujų pažintinių takų, erdvių, o senosios nenumaldomai nyksta, dėvisi. Juk visas pusiasalis - vien smėlis, neturime žemės, ir tik kokį taką naują atidarome, žiūrėk, po metų jau tvarkyti jį reikia. Užpusto medines struktūras smėlis. Dabar Naglių rezervate apžvalgos aikštelė užpustyta, ją reikia pakelti. Einant link Žirgų rago naujų takų reikia", - "Vakarų ekspresui" vardijo parko vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, jog ypač per pandemiją, karantiną į Kuršių neriją net ir šaltuoju metų laiku ėmė plūsti nepalyginti daugiau žmonių nei ankstesniais metais.

"Kuo daugiau žmonių, tuo labiau dėvisi infrastruktūra ir reikia daugiau darbų jai atnaujinti, prižiūrėti. Ko gero, per dešimtį metų nerijos takai nebuvo taip nuvaikščioti kaip pernai, šalyje siaučiant koronavirusui. Parko direkcija už Europos Sąjungos projektines lėšas prižiūrėjo, tvarkė ir apsauginį kopagūbrį, kuris nuolat ardomas, plaunamas jūros bangų, tačiau tas projektas baigėsi šiemet. O tvarkyti reikės, nes Savivaldybė rūpinasi tik tomis atkarpomis, kur yra oficialūs paplūdimiai. Tad papildomi pinigai tikrai mums leistų nuveikti daug daugiau, o dėl to laimėtų ir lankytojai, ir gamta būtų labiau saugoma", - tikino A. Feser.

Skirtų ir daugiau

Savo ruožtu Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad iš rinkliavos Alksnynės poste gaunami pinigai ne tik 100 proc. investuojami į infrastruktūros gerinimą savivaldybėje, bet esą municipalinė valdžia dar ir papildomai skiria lėšų.

"Žinoma, ne visi pinigai keliauja į gamtą, nes saugoma yra visa Kuršių nerija kartu su urbanizuotomis teritorijomis. O apie 90 proc. Neringos lankytojų būtent jose ir leidžia laiką. Gal tik 10 proc. svečių lankosi rezervatuose, draustiniuose. Galiu vardyti, kur ir kokie darbai vyksta už tą ekologinį mokestį. Pavyzdžiui, Raganų kalno skulptūrų priežiūra, jų atnaujinimas. Viešųjų tualetų įrengimas, paplūdimių tvarkymas, valymas. Šiemet už maždaug 100 tūkst. eurų Nidoje nuo sporto mokyklos iki Saulės laikrodžio ant Parnidžio kopos bus įrengtas naujas takas. Apsauginio kopagūbrio laiptus tvarkome, naujus įrengiame irgi iš tų lėšų. Savivaldybė prižiūri apie 19 rekreacinių objektų nerijoje. Galų gale kopų sargų išlaikymas irgi kasmet gula ant mūsų pečių. Ir visa tai - iš rinkliavos Alksnynėje, todėl neteisinga sakyti, kad nieko nedarome nerijos labui, neprisidedame prie aplinkosaugos", - "Vakarų ekspresui" sakė politikas.

Mero manymu, 1 proc. nuo "Smiltynės perkėlos" apyvartos yra per mažai: esą reikėtų bent 5 proc. skirti KNNP direkcijai.

"Ji prižiūri ir Klaipėdos miesto teritorijoje esančią nerijos dalį: Smiltynę, Kopgalį, o keltais būtent į šias vietas daugiausiai žmonės ir keliasi. Todėl čia infrastruktūra nukenčia dar labiau nei mūsų savivaldybės pusėje. Aišku, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė per mažai rūpinasi Smiltyne. Manau, idėja skirti dalį valstybės valdomos akcinės bendrovės pinigų iš apyvartos KNNP direkcijai yra labai gera, nes keltai ir toliau kursuoja, gaunamos pajamos, kurios, panašu, nemažėja", - teigė D. Jasaitis.