"Dorė" keliauja po Lietuvą

Naujausioje "Dorėje" - dešimt aktualiausių, kultūrinę atmintį ir sąmonę žadinančių temų, 2018m. kultūros įvykių apžvalga ir šių įvykių vertinimas.

UNESCO komisijos namuose pristatydami "Dorę", jos autoriai ir leidėjai kalbėjo apie mūsų atsakomybę ir elgseną Kuršių nerijoje - teritorijoje, kurią pasaulio visuomenė pripažino kultūrinio kraštovaizdžio vertybe.

2018 m. Nidoje, ant Parnidžio kopos pastačius kontraversiškai vertinamą Klaudijaus Pūdymo skulptūrą "Prieš vėją", įamžinančią prancūzų egzistencialisto L.P. Sartro apsilankymą Nidoje (sekant įžymia Antano Sutkaus nuotrauka), tapo būtinybė išsiaiškinti ir visuomenei pasakyti:

o kas buvo Sartras, kaip jis atvyko į geležine uždanga saugomą Sovietų Sąjungą ir dar keisčiau - į griežčiausio pasienio režimo zoną - Neringą?

Ką jis čia veikė ir kokį pėdsaką paliko? Ar šis pėdsakas yra toks gilus, vertas paminklo?

Į daugelį klausimų prieš keletą metų jau buvo atsakiusi Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė, šia tema parašiusi mokslo studiją "Švystelėjo kaip meteoras".

Pasakojimas apie Sartro vizitą ir jo įamžinimą tapo centrine "Dorės" tema, kurią papildo ir praplečia kitos, ne mažiau svarbios.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją įteikus juodkrantiškiui skulptoriui ir pedagogui Albertui Danilevičiui, "Dorė" atkreipė dėmesį į šio menininko kuriamą žemės, aplinkos ekomeną kaip priešingybę abejotiniems paminklams, kurių Neringoje iškyla vis daugiau.

Suvokti, kokia prasmė kurti laikinąjį meną, kuriam išnykus, tarsi nieko ir nelieka, padės dar viena "Dorės" autorė vilnietė skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė.

Tikimasi, kad "Dorė" išprovokuos diskusiją apie ateities paminklus Kuršių nerijoje, jei visuomenė vis dar jaučia poreikį juos statyti.

Iš Nidos į Vilnių keliavo unikalus eksponatas - preiliškio kuršininko Herberto Kubillus armonika, kurios istoriją iliustruota gyvais pasakojimais ir fotografijomis, surinktomis Vokietijoje.

Ši jaudinanti vienos šeimos istorija gerai iliustruoja visos Kuršių nerijos dramatišką likimą, kai dėl Antrojo pasaulinio karo padarinių ji liko beveik be savo vietinių gyventojų.

"Dorės" pristatyme Vilniuje grojo arfininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė Gabrielė Ašmontaitė, gimusi ir užaugusi Nidoje.

Tik Neringos savivaldybės dėka talentinga atlikėja šiandien turi galimybę groti didžiąja arfa.

Kultūros almanachas "Dorė" išeina kartą per metus. Nuo 2010 m. jis yra leidžiamas Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Almanacho pavadinimu pasirinktas sovietmečiu kolektyvinei žvejybai pritaikyto laivo (dorės) vardas.