Žmonės išmoko skolintis, valstybė - ne

Nors valdžia porą metų trimitavo apie sparčiausiai ES atsigaunančią mūsų ekonomiką, sparčiai besistiebiantį eksportą, gyventojai šiomis gėrybėmis beveik nepasinaudojo ir toliau klimpo į skolas. Mat paslaugų ir prekių kainos augo, o menkutį algų padidėjimą sugraužė infliacija.

Daugeliui teko rinktis arba susimokėti visas sąskaitas ir įmokas arba pavalgyti, bet likti skolingam. Suprantama, badauti ryžosi mažuma. Tad bankai, kreditų unijos ir lizingo bendrovės per metus nesulaukė kone 400 mln. litų planuotų įmokų ir pradelstų skolų šioms institucijoms suma pasiekė 2,6 mlrd. litų.

Asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenimis, per 2012 m. apie 12 mln. litų išaugo žmonių įsiskolinimai už komunalines paslaugas, laiku neapmokėtų sąskaitų už telekomunikacijų paslaugas suma padidėjo 5 mln. litų, laiku negrąžintų vartojimo kreditų suma išaugo daugiau nei 21 mln. litų.

Tačiau didžiausias pradelstų mokėjimų šuolis įvyko greitųjų kreditų sektoriuje - jų suma išaugo beveik dvigubai, nuo 27,6 mln. litų 2012 m. sausį iki 52,4 mln. litų šių metų sausio 1 d.

Skolingi ir emigrantai

Iš viso gyventojų pradelsti mokėjimai praėjusiais metais padidėjo 17 proc. (466,7 mln.litų) ir metų gale sudarė beveik 3,23 mlrd. litų.

Kaip teigia kreditų biuro „Creditinfo“, kuris valdo ir gyventojų asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.lt“, generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius, šiuo metu ekonominė padėtis negerėja taip sparčiai, kad didesnė dalis įsipareigojimų nevykdančių asmenų pradėtų juos vykdyti.

„Stipriai prisideda ir emigravusiųjų skolos. Jie išvyksta negrąžinę pinigų, o skolos kupra toliau didėja, - sako A.Bogdanovičius. - Be to, natūralu, kad atsiranda ir naujų skolininkų - juk skolos yra neišvengiama ekonominių santykių dalis, su kuriuo susiduria ir kur kas labiau pažengusių ekonomikų gyventojai geruoju ekonomikos laikotarpiu“.

Beveik 0,5 milijardo grąžinta

Vis dėlto pernykštis skolų augimas buvo lėtesnis, palyginti su 2011 m., kai gyventojų skolų portfelis per metus buvo padidėjęs 47 proc. (890 mln. litų).

„Verta atkreipti dėmesį ne tik į lėčiau nei užpernai augusias skolas, bet ir apčiuopiamus teigiamus poslinkius grąžinamų skolų eilutėje. Per paskutinius keturis praėjusių metų mėnesius gyventojai padengė 448 mln. litų anksčiau susidariusių įsiskolinimų. Tai yra daugiau nei per ankstesnius 8 mėnesius“, - pastebi A.Bogdanovičius.

Pasak jo, 70 proc. pradelstų skolų sumos tenka trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojams, o mažiausia skolų sumos dalis, kaip ir užpraeitais metais, tenka Birštono, Pagėgių ir Lazdijų gyventojams (žr. informaciją).

Pagal uždelstų skolų sumą vienam gyventojui praėjusiais metais, kaip ir ankstesniais, pirmavo Palanga (1708 litai), Kaunas (1153 litai), Vilnius (1005 litai) ir Klaipėda (952 litai). Mažiausiai įsiskolinę buvo Švenčionių (49 litai), Šakių (70 litų), Birštono (80 litų) ir Lazdijų (90 litų) gyventojai.