Zita Šličytė: Tauta gali priimti ir naują Konstituciją

- Kur Konstitucijoje parašyta, kad pirmiausia savo reikalus susitvarko valstybės elitas - teisėjai, valdininkai - ir tik tada krizės skriaudos grąžinamos likusiems šalies gyventojams - pensininkams, biudžetininkams, - kuriems niekas nieko neskuba kompensuoti?

- Niekur taip neparašyta. Tokie veiksmai yra tiesiog gėdingi. Jie tapo teisėjais savo byloje. Iš psichologinės pusės suprantame, kad visada norisi sau geriau padaryti. Tačiau man labai skaudu dėl to, kad nebeliko valstybinio mąstymo. Grįžkime kad ir prie pensijų klausimo: 2014 metų biudžete nėra nė vienos eilutės, kurioje būtų parašyta apie pensijos kompensavimą bent vienam pensininkui. Dabar matome įvairias rinkimines batalijas, kalbas, kaip atsiskaitys, iš kur pinigus paims. Visi suprantame, kad tai tik kalbos. Bet šiame kontekste yra ir dar vienas akibrokštas. Kad pensijų kompensavimo klausimas būtų dar labiau nuvilkintas, į KT kreiptasi dar kartą, o kovo 7 dieną KT paskelbė savo nutarimo išaiškinimą.

Į KT kreiptasi dėl kompensavimo tvarkos. O kam dėl to kreiptis? Viskas buvo labai aiškiai pasakyta. Be to, reiktų priminti, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme, 16 punkte, yra nurodyta, kad Vyriausybė pensijų kompensavimo tvarką turi parengti iki 2010 metų liepos 1 dienos. Greit bus ketveri metai, kaip ta tvarka neparengta. O KT 2012 metų nutarime apskritai viskas juodu ant balto parašyta. Tačiau į KT kreipiamasi dar kartą, kad tik būtų galima vilkinti pensijų kompensavimo klausimą. O KT išaiškina tą patį per tą patį. To nutarimo aiškinimą aš pavadinčiau parodija. Nemoralu dėl to kreiptis, ypač kai jau yra atkurti atlyginimai valstybės tarnautojams, teisėjams. KT teisėjas, atrodo, gauna 18 tūkst. litų atlyginimą. Mano pažįstami pensininkai gaudavo 690 litų pensiją iki tol, kol ją sumažino iki 650 litų. Nejau teisėjams taip sunku, kad jiems reikia tūkstantinių kompensacijų? Tai nenormalu. Gėda!

 - Ar galite kaip Konstitucijos kūrėja paaiškinti, kaip suprantate žodžius „nemokama medicina“? Štai KT visai neseniai išaiškino, kad nemokama yra tik būtinoji medicinos pagalba...

- KT vasario 26 dieną išaiškino savo 2013 metų gegužės 16 dienos nutarimo nuostatas. Jas prireikė aiškinti nepraėjus nė metams. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis labai mėgsta kreiptis į KT, nors pats yra dirbęs Konstitucijos kūrimo grupėje. Tačiau kažkodėl jis niekada nieko nesupranta.

Dabar KT nemokamas paslaugas tapatina tik su medicina žmogaus gyvybei gelbėti. Man tai atrodo slidus dalykas, nes ir gripas gali tapti pavojingas gyvybei. Yra tokių, kas ir nuo gripo miršta. O kur riba, kas yra tik sveikatos saugojimas, o kur prasideda gyvybės gelbėjimas?

Konstitucijos 53 straipsnis sako, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą ir paslaugas žmogui susirgus“. Taip pat, kad įstatymas nustato nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse įstaigose teikimo tvarką. Konstitucijoje nėra kalbama, kad valstybė gelbsti tik gyvybę. Kas gali tiksliai pasakyti, kad nekalto bronchito paūmėjimas nesukels mirties? Aiškinant Konstituciją prasideda interpretacijos, nors viskas labai aiškiai parašyta - kad nemokamų paslaugų teikimo tvarką reikia sureguliuoti įstatymu.

- O kaip suprasti, kai KT vieną kartą pasisako, kad valstybinė kalba yra lietuvių ir nelietuviški asmenvardžiai pirmajame paso puslapyje negalimi, o kitą kartą išaiškina, kad galima ir kitokia asmenvardžių rašymo tvarka? Kokią valstybinę kalbą, rašydami Konstituciją, turėjo jos kūrėjai?

- Konstitucijos 14 straipsnis skelbia aiškiai ir paprastai, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, ir čia jokių aiškinimų nereikia. Lietuvos valstybėje dokumentai, teisės aktai, įstaigų pavadinimai ir kiti dokumentai turi būti rašomi lietuvių kalba. Tačiau galime panagrinėti, ar pats KT laikosi Konstitucijos. Štai KT skelbia savo aktuose vartojamų lotyniškų ir prancūziškų terminų žodynėlį. Viename nutarime esu suskaičiavusi net 50 kartų pavartotą lotynišką terminą inter alia. Viename puslapyje - net 8 kartus. Šis terminas (kuris žodynuose verčiamas „tarp kitų“, o paties KT - „be kita ko“) nutarimuose rašomas be jokių paaiškinimų. Kodėl aš norėdama perskaityti Konstitucijos saugotojo nutarimą turiu mokytis lotynų ir prancūzų kalbos? O jei esi eilinis pilietis, neturintis teisinio išsilavinimo? Nenuostabu, kad mūsų beraščiai politikai prašo nutarimus išaiškinti kelis kartus. Gal jie irgi nesupranta.

- Ar rašant Konstituciją buvote numatę, kad piliečiams surinkus 300 tūkst. parašų referendumui rengti jis dar galėtų būti neskelbiamas, prašoma papildomų KT išaiškinimų?

- Ta situacija tiesiog anekdotinė. Ačiū Dievui, mes, piliečiai, dar mokame skaityti. Kokia laimė žmogui, kad jis atsivertęs mūsų Konstitucijos 9 straipsnį gali aiškiai perskaityti, jog „svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Tai yra įrašyta skirsnyje „Valstybė“, o tai reiškia, kad šitą nuostatą galima tik referendumu keisti. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad referendumas skelbiamas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę. Niekas negali sutrukdyti šito padaryti. Niekas negali aiškinti, kad klausimas yra blogas. Tauta priėmė Konstituciją, tauta gali priimti ir naują Konstituciją. Tai aukščiausia galia - tautos suverenitetas. Referendumo klausimas gali būti pats kvailiausias, nelogiškas, bet jei žmonės surinko 300 tūkst. parašų, jį skelbti privaloma. O jei nepatinka - kritikuokit, diskutuokit. Juk referendumo paskelbimas dar nėra atsakymas. Juk niekas nežino, kaip tauta nubalsuos. Bet drausti referendumą ir jam kaišioti pagalius - atleiskite...

- Tačiau kodėl politikai drįsta teigti, kad 300 tūkst. piliečių noras skelbti referendumą prieštarauja Konstitucijai?

- Kiekvienas taip kalbantis politikas vertas apkaltos. Jie laužo Konstituciją. Juk jie prisiekė tarnauti Tautai. Tai kodėl dabar taip laisvai makaluoja liežuviais? Tai visiškas nesiskaitymas su tauta. Susiformavo kažkokia grupuotė, kuri drįsta aiškinti, kad Tauta yra niekas. Jei taip šneki - nesilaikai Konstitucijos ir laužai savo priesaiką.

Jie neturi teisės neskelbti referendumo, nes žmonės surinko parašus. Tauta gali savo balsavimu pritarti nuostatai, visiškai priešingai Konstitucijai, ar nuostatai, priešingai tarptautinei sutarčiai. Tauta juk tvirtinant tarptautines sutartis nedalyvauja. Kai stojome į ES, žmonės balsavo už narystę. O Lisabonos sutartis buvo pasirašyta 2007 metais, tai padaryta neatsiklausus tautos. Dabar mūsų politikai mėgsta sakyti, kad Briuselis pasakė, jog nieko nereikia klausti, tik paklusniai šliaužti pilvu be tautos sutikimo. Visi nori spręsti Tautos likimą be jos dalyvavimo.

Konstituciniame akte dėl Lietuvos narystės ES parašyta, kad ES gerbia žmogaus teises, o Lietuvos narystė prisidės prie žmogaus teisių ir laisvių efektyvesnio užtikrinimo. Kažkodėl dabar žmonės net laisvės surengti referendumą neturi. Tame akte taip pat sakoma, kad ES gerbia valstybių narių nacionalinį tapatumą ir konstitucines tradicijas.

Be to, tarp KT įgaliojimų, 105 straipsnyje, yra sakoma, kad KT turi nagrinėti, ar mūsų Konstitucijai neprieštarauja tarptautinės sutartys, o ne atvirkščiai. Referendumo formuluotės vertinimas neįeina į KT įgaliojimus.