Žinia apie mirtį - tabu

Tiek "Vakarų ekspreso", tiek ir "Klaipėdos" redakcijoje jau kelias dienas netyla skaitytojų skambučiai - žmonės skundžiasi, kad pažeista jų teisė gauti informaciją, tačiau biurokratai teigia, kad tokiu draudimu esą saugomas privatus mirusių žmonių gyvenimas.

Išaiškino, o ne uždraudė?

"Vakarų ekspreso" skiltyje "Dienos paštas" ir "Klaipėdos" rubrikoje "Dienos telegrafas" kone du dešimtmečius kasdien buvo skelbiamos uostamiesčio savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje užregistruotos mirtys. Tokie sąrašai buvo skelbiami ir kituose miestų, rajonų laikraščiuose.

"Tokia informacija žmonėms tikrai yra reikalinga", - mano Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Tačiau prieš kelias dienas Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius gavo visoms Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoms skirtą Teisingumo ministerijos raštą "Dėl informacijos apie mirusiuosius teikimo žiniasklaidai".

Jame aiškiai įvardijama, kad civilinės metrikacijos tarnybos turėtų vadovautis Civiliniu kodeksu, o jame nurodoma, kad "informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu, o po mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai".

Rašte paaiškinama, kad jei civilinės metrikacijos įstaigos nori teikti informaciją žiniasklaidai apie įregistruotas konkrečių asmenų mirtis, specialistai, prieš teikdami tokią informaciją, turėtų gauti rašytinį sutikimą iš mirusiojo sutuoktinio, tėvų arba vaikų.

"Mes nieko neuždraudėme. Mes galime tik atkreipti dėmesį, rekomenduoti. Šiuo atveju taip ir padarėme - išaiškinome, kad mirusiųjų sąrašų teikimas žiniasklaidai yra Civilinio kodekso pažeidimas. Ir jis buvo daromas daugybę metų. Dabar jau įstaigų, kurioms pavaldžios civilinės metrikacijos tarnybos, reikalas yra spręsti, ar toliau pažeidinėti Civilinį kodeksą ir teikti informaciją žiniasklaidai, ar ne", - "Klaipėdai" aiškino teisingumo ministro patarėjas vešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.

Tokia analizė esą atlikta tik dabar todėl, kad buvo gauta civilinės metrikacijos įstaigų paklausimų.

"Lietuvoje buvo ne vienas ir ne du, o dešimtimis skundų, kad buvo paviešinta įregistruota mirusiojo pavardė. Todėl, matyt, įstaigos ir kreipėsi į mus, kad išaiškintume, ar daromas pažeidimas. Mes tik paaiškinome, o dabar likome kalčiausi, kad uždraudėme tuos sąrašus skelbti", - tarsi guodėsi ministro patarėjas.

Kurs biurokratizmą

S. Tichomirovas tikino, kad operatyviai rastas ir kompromisas.

Teisingumo ministerija rekomendavo civilinės metrikacijos įstaigoms sutikimo dėl mirties fakto viešinimo tekstą įtraukti į rašytinio prašymo įregistruoti mirtį formą, todėl esą papildomų administracinių rūpesčių nei civilinės metrikacijos darbuotojams, nei mirusiųjų artimiesiems tokio sutikimo reikalavimas nesukels. Tačiau tokį sutikimą gali pasirašyti tik mirusiojo sutuoktinis, tėvai arba vaikai, o įregistruoti mirtį gali bet koks asmuo, turintis velionio asmens tapatybės dokumentus ir medicininį mirties liudijimą.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistruoti mirčių dažniausiai ateina laidojimo įmonių, kurias pasamdo velionio artimieji, atstovai.

"Mes ir taip esame kaltinami biurokratizmu, todėl visais būdais stengdavomės jo išvengti. Įprastai neimdavome jokių raštiškų prašymų įregistruoti mirtį. Pakakdavo, kad būdavo kreipiamasi žodžiu, pateikiami reikiami dokumentai, tada specialistės užpildydavo reikiamas pažymas ir jas atėjęs asmuo tik pasirašydavo. Dabar, panašu, kiekvienas atėjęs užregistruoti mirtį turės ranka pildyti prašymą, pasirašyti, jei sutinka, kad neprieštarauja, jog apie mirusiojo mirtį būtų paskelbta vietinėje spaudoje. Mes dar turėsime duomenų bazėse patikrinti, ar tas pasirašęs asmuo tikrai yra mirusiojo sutuoktinis, vienas tėvų ar vaikų, ir tik tada, jei viskas bus gerai, mirusiojo pavardę galėsime pateikti žiniasklaidai", - numatomą biurokratizmą aiškiai įvardijo Klaipėdos savivaldybės Civilinės administracijos metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.

Ji pabrėžė, kad žiniasklaidai bus galima pateikti tik tų įregistruotų mirusiųjų pavardes, kurias viešinti sutiko jų sutuoktiniai, tėvai ar vaikai. Jei prašymą įregistruoti mirtį užpildys laidojimo įmonės atstovas, velionio pavardės nebus galima skelbti.

S. Tichomirovas aiškino, kad esą tokiu atveju irgi galima rasti išeitį.

"Jie gali turėti standartines prašymo įregistruoti mirtį formas. Prieš eidami į civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti mirties fakto, jie gali tą prašymo formą pateikti velionio sutuoktiniui, tėvams ar vaikams, kad šie ir pasirašytų, jog neprieštarauja, kad mirusiojo pavardė būtų paviešinta. Taip ir bus gautas sutikimas", - siūlė ministro patarėjas.

G. Misevičienė žadėjo, jog kelias dienas bus stebima, kaip žmonės reaguoja į tai, kad jų prašoma pasirašyti sutikimą viešinti mirusiojo pavardę, kiek mirčių įregistruoti ateina velionių artimieji, kurie tokius sutikimus gali pasirašyti.

"Manau, kad jau savaitės pabaigoje turėsime kokius nors rezultatus ir tada galėsime spręsti, kaip toliau elgtis dėl mirusiųjų sąrašų viešinimo", - teigė G. Misevičienė.

Ji priminė, kad prieš kelerius metus viename seminare Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai buvo patikinę, kad mirusiųjų sąrašų viešinimas nėra pažeidimas.

"Nemanau, kad mirusiųjų sąrašų viešinimas yra kažkoks žmogaus teisių pažeidimas. Juk tai yra tik informacija, kuri, beje, ir labai aktuali. Paskelbiamas tik žmogaus vardas, pavardė ir gimimo metai. Nei jo asmens kodas, nei gyvenamoji vieta neįvardijama, tad man net nelogiška, kad toks informacijos paskelbimas gali būti kažkoks privataus gyvenimo pažeidimas. Toks draudimas iškraipo net susiformavusias lietuvių tradicijas. Gal kaimynas perskaitydavo, gal koks nors pažįstamas, kuris suskubdavo velionio artimiesiems pasiūlyti pagalbą, pareikšti užuojautą. Gyvename dideliame mieste, tačiau vis tiek esame įpratę mirties atveju susivienyti, norime užjausti velionio artimuosius, todėl tokia skelbiama informacija labai padėdavo. Manau, kad mirusiųjų sąrašų neskelbimas yra žmonių teisės gauti informaciją pažeidimas. Atrodo, kad mūsų valstybėje nebėra didesnių problemų", - stebėjosi ir A. Daujotienė.

"Tai labai svarbus klausimas ir tikrai dar ieškosime būdų, kaip problemą spręsti, kad mirusiųjų sąrašai būtų teikiami žiniasklaidai, tačiau tai neprieštarautų Civiliniam kodeksui", - "Klaipėdai" žadėjo S. Tichomirovas.