Žiemos išvarymas ant Jono kalnelio čiuožyklos

Tradicijos

Kaip reta geras oras vakar klaipėdiečius paskatino linksmai ir siautulingai atšvęsti Užgavėnes ant Jono kalnelio.

Nors tikroji Užgavėnių diena rytoj, tačiau Klaipėdos etnokultūros centras į žiemos išvarymo šventę pakvietė miestiečius sekmadienį, kad linksmos nuotaikos netemdytų darbo dienos rūpesčiai.

Šventę pradėjo teatralizuota Užgavėnių persirengėlių eisena nuo senojo turgaus iki Jono kalnelio. Paskui besibaigiančios žiemos simbolį lėlę Morę, besiginčijančius ir kovojančius Lašininį ir Kanapinį ir kitus Užgavėnių personažus traukė minia žmonių.

Ant Jono kalnelio žiema lauk iš kiemo buvo varoma pagal senąsias tradicijas - šokant, dainuojant, žaidžiant ir visaip kaip keliant kuo didesnį triukšmą, valgant kuo daugiau blynų ir užgeriant kuo karštesniais ir aitresniais gėrimais.

Didžiausią ir smagiausią atrakciją Užgavėnių dalyviams vakar padovanojo šaltukas. Jono kalnelio kanalą jis pavertė didžiule čiuožykla. Vaikai ant jos čiuožinėjo, o suaugusieji tokiu būdu bandė sutrumpinti kelią tarp salos ir kalnelio, nes ant juos jungiančio tiltelio minia sudarė kamštį.

Labai daug žmonių, o ypač vaikų, atvyko į šventę pasipuošę Užgavėnių kaukėmis. Čigonės iš Romų gyvenvietės būrė iš delno, giltinės ir velniai gąsdino mirtimi ir nuodėmėmis, badėsi ožiai, įsitraukti į teatrališką vestuvių puotą kvietė jaunavedžiai. Skambant liaudiškai muzikai sukosi rateliai, poros trypė polkas. Šventės dalyviai noriai ragavo čia pat kepamų studentiškų blynų iš miltų ir vandens, nespjovė ir į persirengėlių siūlomus "velnio lašus".

Jurga PETRONYTĖ