Žemėtvarkininkai nesiruošia užleisti postų

Žemės dalybos

Piktnaudžiavę tarnyba įtariami Klaipėdos apskrities žemėtvarkininkų vadai Stanislovas Tamolis ir Gintautas Stankus dėl savo aukštų postų žada bylinėtis teisme. Valdininkai vakar nesutiko su siūlomomis žemesnėmis pareigomis ir svarsto galimybę pirmadienį priimtą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą šešiems mėnesiams juos nušalinti nuo pareigų apskųsti aukštesnei instancijai. Savo kaltės nepripažįstantys įtariamieji piktinasi, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų pateikti duomenys - neteisingi, o vienam iš žemėtvarkininkų atrodo, jog slapčia yra klausomasi jo pokalbių telefonu.

Aiškinsis teisme

Savaitės pradžioje išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų prašymą Klaipėdos apylinkės teismas nustatė, jog postuose likę Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus direktorius S. Tamolis ir Klaipėdos rajono žemės tvarkymo skyriaus vedėjas G. Stankus trukdo tyrimui. Remiantis teismo nutartimi, tiek S. Tamolis, tiek ir G. Stankus piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi "tęsia neteisėtus veiksmus bei trukdo greitai ir nešališkai ištirti padarytą nusikalstamą veiką", todėl įtariamieji turi būti laikinai nušalinti nuo pareigų. Vakar žemėtvarkininkai buvo iškviesti "ant kilimėlio" pas Klaipėdos apskrities viršininkę Virginiją Lukošienę. Jiems buvo siūloma pripažinti teismo sprendimą ir sutikti eiti žemesnes pareigas, tačiau valdininkai tą padaryti atsisakė ir pasiryžo per 5 dienas teismo sprendimą apskųsti. Tokiu būdu S. Tamolis bei G. Stankus savo postuose liks tol, kol bylinėsis.

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Stankus įtaria, kad jo pokalbių yra slapčia klausomasi

Vaidenasi "blakės"

Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje abu žemėtvarkininkai atrodė nervingi ir teigė, jog jiems nemaloni žinia buvo itin netikėta. Kalbiausias buvo S. Tamolis: "Aš negaliu daryti įtakos tyrimui, juk visos su tuo susijusios bylos - pas STT pareigūnus. Be to, man yra keista tai, kad dokumentuose iš pradžių kalbama apie viso departamento veiklą, o išvadose įvardijamas tik aš", - "Vakarų ekspresui" sakė valdininkas. Iš Gargždų atskubėjęs G. Stankus taip pat teigė negalįs trukdyti tyrimui, nes ir pats, ir jo pavaldiniai talkina teisėsaugos pareigūnams renkant duomenis. "Na, gal trukdymas, jų manymu, pasireiškia tuo, kad aš iki šiol einu savo pareigas ir vykdau žemės reformą? Matyt, pareigūnai išvadas daro remdamiesi operatyviniais duomenimis, pasiklauso pokalbių telefonu", - įtarė žemėtvarkininkas.

Aistros dėl duomenų

S. Tamolį piktina STT sudarytas jo ir giminių sklypų sąrašas. Pavyzdžiui, remiantis šių metų liepą STT pareigūnų sudaryta lentele, valdininko žmonai priklauso 4 sklypai, kurių bendras plotas - 1,17 ha. "Tačiau mano žmona turi tik 2 sklypus", - tikino departamento direktorius. STT suskaičiavo, jog žemėtvarkininko sūnus Audrius turi 2 žemės sklypus, o S. Tamolis "Vakarų ekspresui" pasakojo apie 3. Pats S. Tamolis tikino turįs ne 4, kaip pateikė STT, o 2 sklypus miško: vieną, 4 ha, esą pirko, o į kitą, mažesnį, jam per metus atkurtos nuosavybės teisės. Tuo tarpu STT duomenimis, valstybės tarnautojas valdo 4 žemės sklypus. "Žemės reforma - politinis klausimas. Man keista, kad įtarimai pareikšti tik 3 žmonėms, nors žemės grąžinimo klausimais užsiima dešimtys. Teismo sprendimai, mano galva, - noras pateisinti prezidento Rolando Pakso dar vasarą Palangoje pasakytus žodžiu: "Tiems, kurie grobstė pajūrio žemes, - vieta cypėje, - tikino žemėtvarkininkas. "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, jog liepą teisėsaugos institucijos nustatė, kad pajūryje neteisėtai buvo užvaldyti 172 ha žemės. Tokiu būdu, remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, valstybei padaryta nominali 220 tūkst. litų žala. Grąžinus žemę Tamoliams, valstybė neteko apie 40 tūkst. litų. S. Tamoliui ir G. Stankui oficialūs įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybinių pareigų neatlikimo pateikti šių metų rugpjūtį. Taip pat įtarimai pareikšti ir iš pareigų atsistatydinusiam buvusiam Pajūrio regioninio parko direktoriui Arvydui Urbiui.

Denisas NIKITENKA