Žemaičių trynimasis vilna į vilną.

Šeštadienį, rugpjūčio 10 d., lygiai vidurdienį šūviai iš patrankos Žemaitijos sostinėje, Telšiuose, paskelbė apie žemaičių muziejaus "Alka" 70-metį.
Į neeilines iškilmes atvyko minia žmonių: Lietuvos Seimo, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, apskrities ir miesto atstovai, muziejininkai, tiesiog vietiniai ir po Lietuvą išsibarstę žemaičiai. Tarp jų buvo ir nemažas būrys klaipėdiečių. Klaipėdoje įregistruotos Žemaitijos dailininkų sąjungos (vad. A. Ilginis) nariai muziejaus gimtadienio proga vienoje iš jo ekspozicijų salių bei fojė surengė pirmąją bendrą parodą, žemaitiškomis dainomis pasveikino muziejų uostamiesčio folklorinis ansamblis "Žemaičių alkierius", klaipėdiečiai Seimo nariai E. Gentvilas, E. Skarbalius.
Daugiau kaip trejetą valandų užsitęsė sveikinimo ceremonija, kurios metu buvo prisimintas muziejaus pirmasis jo vedėjas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, poetas P. Genys bei muziejų įkūrusi Žemaičių senovės mėgėjų draugija "Alka", pagerbtas dabartinis muziejaus direktorius S. Kasparavičius, jo pagalbininkai muziejininkai, architektai, kraštotyrininkai ir kt. Ant aukščiausio Telšių kalno nuskambėjo daug gražių palinkėjimų, pažadų, muzikos ir dainų, pripildyta pilna skrynia dovanų, įteikta glėbiai gėlių, kol sulaukta paties iškilmingiausio momento - muziejaus atidarymo.
Žemaitijos dvasininkai pašventino ką tik suremontuotą muziejų, kurio kompleksą sudaro 1936-1938 m. statytas senasis muziejus ir 1994-1998 m. iškilęs priestatas. Muziejaus direktorius S. Kasparavičius simboliniu raktu atrakino duris ir įleido susirinkusiuosius į didžiulę, erdvią žemaičių kultūros šventovę, kurioje sukaupta daugiau kaip 60 tūkstančių eksponatų. Žiūrovai smalsiai apžiūrinėjo ypač turtingus archeologijos, etnografijos, numizmatikos, spaudinių, rankraščių, tautodailės, profesionaliojo meno, gamtos ir kt. eksponatus.
Ypač daug dėmesio susilaukė vertingos senosios profesionaliosios tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės kolekcijos, kuriose tarp kitų - lietuvių nacionalinės dailės mokyklos pradininko P. Smuglevičiaus drobė "Agripina neša savo vyro palaikus", K. Rusecko "Pjovėja", V. Sledzinskio paveikslai. Žiūrovai tinkamai įvertino muziejaus pasididžiavimą - žymių Vakarų Europos menininkų darbus: J. von Veikersloto 1660 m. tapytą "Šeimos portretą", vokiečių mokyklos atstovo L. Kranachto dirbtuvėje gimusį paveikslą "Išminčių pagarbinimas" ir kt.
Apžiūrėję muziejų lankytojai buvo pakviesti į tradicinių žemaičių amatų ir dainų vakaronę Žemaitijos kaimo muziejuje Masčio ežero pakrantėje. Gausiai susirinkę žemaičiai čia apžiūrinėjo kaip gimsta liaudies meno kūriniai iš medžio, šiaudelių, galėjo patys pabandyti austi su senovinėmis audimo staklėmis. Žemaitiškomis dainomis, muzika, šokiais apipinta vakaronė užsitęsė iki tamsos. Ir net nakčiai užklupus švenčiantieji dar nenorėjo skirstytis. "Žemaičius jungia ne kalba, Žemaitijos žemė ar Žemaičių kultūros draugijos įstatai, o trynimasis vilna į vilną", - džiaugėsi žemaičių muziejaus "Alka" direktorius, tarp savų Žemaitijos kunigaikščiu vadinamas, Stasys Kasparavičius, stebėdamas besilinksminančiuosius pats įsitraukdamas į jų sūkurį.