Žemaičio gitaromis grojo garsiausi pasaulio gitaristai

2008-09-20 12:00

Ronis Vudas, Džimis Hendriksas, Deividas Gilmoras. Juos ir daugelį kitų legendinių gitaristų sieja tai, kad jie grojo mūsų tautiečio sukurtais instrumentais.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie mūsų šalies įvaizdį. Kuriamos naujos koncepcijos, prekės ženklai. Taip pat prisimenamos garsios asmenybės - ir istorinės, ir šiandienos - kurių gyslose teka lietuviškas kraujas.

Garsūs vardai

Lietuvaitės Sofija Vytautaitė ir Kotryna Jogailaitė, davusios pradžią garsioms Rusijos ir Švedijos dinastijoms. Holivudo žvaigždės - Čarlzas Bronsonas, Rūta Kilmonytė-Li, Džoana Šimkus, Robertas Zemeckis, Kolumbijos sostinės Bogotos meras Antanas Mockus, garsus Čilės geologas Ignas Domeika. Rašytojas Oskaras Milašius, kalbininkas Algirdas Julius Greimas, archeologė Marija Gimbutienė - visi jie garsino Lietuvos vardą.

Kai kurių garsių žmonių gyslomis teka tik dalis lietuviško kraujo. Pavyzdžiui, buvusio popiežiaus Jono Pauliaus II motina Emilija buvo lietuvių kilmės, o grupės "Red Hot Chili Peppers" lyderio Anthony Josepho Kiedžio prosenelis Antanas Kiedis buvo grynakraujis lietuvis. Lietuvių kilmės buvo vienas iš pirmųjų JAV Federalinių tyrimų biuro (FTB) direktorių Alekandras Briusas Bielaski, bokso sunkaus svorio pasaulio čempionas Juozas Žukauskas-Šarkis.

Kai kuriuose šaltiniuose netgi teigiama, kad lietuviško kraujo turėjo Imanuelis Kantas, Fiodoras Dostojevskis ar Levas Tolstojus, tačiau įrodymų stokojama.

A. Žemaitis su gitara, papuošta perlais

Paslaptingas meistras

Šiame kontekste verta pasidomėti apie dar vieną lietuvį. Ne visi žino, kad Didžiojoje Britanijoje gyveno mūsų tautietis Antanas Kazimieras Žemaitis, kurio sukurtomis gitaromis grojo garsiausi pasaulio gitaristai.

Ronis Vudas ("Rolling Stones"), Džimis Hendriksas, Deividas Gilmoras ("Pink Floyd"), Bobas Dilanas, Keitas Ričardsas ("Rolling Stones"), Erikas Kleptonas, Polas Makartnis ("The Beatles") ir daugelis kitų. Visus juos sieja faktas, kad jie grojo Žemaičio rankomis sumeistrautais instrumentais, kurie ir šiandien vadinami "meno kūriniais su stygomis".

Antanas Kazimieras Žemaitis (Antanus Casimere Zemaitis), arba Tonis (jis mėgo, kad jį taip vadintų), gimė Londone 1935 metais. Trečiosios kartos atstovas lietuvių emigrantų šeimoje vis dar buvo grynakraujis lietuvis, nes visi jo seneliai Anglijoje sukūrė šeimas su kitais imigrantais iš Lietuvos. Pasak jo sūnaus, taip pat Tonio, jie išvyko iš Lietuvos praėjusio amžiaus pradžioje. Visi įsikūrė Londone.

Pasak A. K. Žemaičio sesers Angelės, Tonis jau nuo vaikystės visuomet ką nors meistraudavo, lėktuvėlį ar dviratį. Dar mokykloje jis tapo baldų meistro mokiniu ir išmoko dirbti su medžiu, gamino aukštos kokybės baldus. Keletas iki šiol yra Vindzoro pilyje.

Tuo metu Antanas susidomėjo gitaromis. Jis panoro išmokti groti, tačiau neturėjo pinigų nusipirkti instrumentui. Didžiojoje Britanijoje šeštajame dešimtmetyje jos buvo labai brangios. Tuomet jis pasiskolino "Tatay" akustinę gitarą ir sumeistravo kopiją, ją savaip "patobulindamas". Čia jam labai pravertė baldų meistro mokinio penkerių metų patirtis.

Tony Zemaitis Junior su dviem Žemaičio gitaromis

Tapo profesionalu

Vėliau Tonis padarė kitą gitarą, po to - dar vieną. Pradėjo formuotis darbo įgūdžiai, jis vis tobulino instrumentus, ieškojo būdų grojimui ir skambesiui pagerinti. Tais laikais informacijos apie gitarų gaminimą beveik nebuvo.

Pradžioje jis meistraudavo gitaras draugams - tik už medžiagų kainą. Netrukus gitarų konstravimas tapo tokiu pat pomėgiu, kaip ir grojimas.

Tonis grojo gitara, todėl gerai žinojo, kokio rezultato nori pasiekti. 1957 m., tarnaudamas britų armijoje, jis grojo keliose grupėse. Vėliau tapo entuziastingu bliuzo atlikėju, dalijosi Londono scenomis su Deviu Grahamu ir Longu Džonu Boldriu. Jis gerai įvaldė dvylikastygę gitarą. Erikas Kleptonas vėliau sakė Toniui, kad atsimena matęs jį grojantį.

Septintajame dešimtmetyje dvylikastygių gitarų Jungtinėje Karalystėje buvo labai nedaug. Grojimas jomis ir jų meistravimas tapo Tonio specializacija (žinoma, jis gamino ir šešiastyges).

Todėl vis daugiau ir daugiau Žemaičio gitarų atsidurdavo profesionalių atlikėjų rankose, tokių, kaip Ralfas McTelis ir Spenceris Deivis. Jam puikiai sekėsi ir 1965 metais Žemaitis nusprendė tapti profesionaliu muzikos instrumentų gamintoju.

Žemaičio anūkas Tony Zemaitis III su 1961 m. pagaminta senelio gitara

Paprastas ir nuoširdus

Tais laikais gitarų pramonės nebuvo. Tonis pats gaminosi įrankius, ieškojo medžiagų, komponentų, eksperimentuodavo su medžiu, gamybos metodais. Galiausiai jam pavyko sukurti unikalius instrumentus. Iki šiol sakoma, kad grojant Žemaičio instrumentais, išgaunamas unikalus garsas ir pojūtis.

Jis dirbo studijoje savo namuose Londone. Čia mėgo rinktis muzikantai, kurie apsilankydavo pasiteirauti apie gitaras ar šiaip užsukdavo pakeliui į namus iš įrašų studijų. Niekuomet negalėjai žinoti, kas ten sėdi, valgo Anos paruoštus ledus ar groja gitara. Kartais susirinkdavo įdomios "supergrupės" - Erikas Kleptonas, Džordžas Harisonas, Markas Bolanas, Ronis Vudsas, Ronis Leinas ir kiti.

Žemaitis gamino instrumentus garsiausiems pasaulio muzikantams, bet galėjo sumeistrauti gitarą ir paprastam paštininkui. Jis tapo žymus, tačiau šlovė jo nepaveikė. Jis liko paprastas ir nuoširdus, todėl daugelis garsiausių muzikantų tapo Žemaičio draugais.

2000-aisiais jis liovėsi gaminti gitaras ir išėjo į pensiją. Žemaitis mirė 2002 m. rugpjūčio 17-ąją.

Pavardė gyvuoja

Per Žemaičio fanų klubą mums pavyko susisiekti su jo sūnumi, taip pat Toniu. Savo elektroniniame laiške jis sakosi nedaug prisimenąs apie senelius, šeimos istoriją. "Tai, ką mes girdėjome, gan painu: kazokai, valstiečiai, dvarininkai. Taip kalbėjo mano senelė, tačiau ja nelabai galima tikėti, nes ji tvirtindavo esanti iš kilmingos šeimos, o jos vyras (mano senelis, Žemaičio tėvas) - iš valstiečių. Suprantate, ką noriu pasakyti!

Mano tėvas vedė anglę, Aną (mano mamą). Esu vienintelis sūnus ir vienintelis, išlaikęs šią pavardę, nes jo brolis susilaukė dukros, o jo sesers sūnūs turi tėvų pavardes. Tačiau pavardė gyvuoja, nes turiu sūnų - Tony Zemaitis III.

Dabar Jungtinėje Karalystėje daug lietuvių. Jie manęs dažnai klausinėja: "Kaip čia yra, kad tavo pavardė lietuviška, bet tu kalbi be akcento?" Tuomet atsakau, kad esu jau ketvirtosios kartos lietuvis!"

Paklausėme, ar Tonis jaunesnysis dar atsimena lietuvišką kalbą.

"Mano tėvas jaunystėje kalbėjo lietuviškai. Vėliau, jau pagyvenęs, dažnai vartodavo lietuviškus žodžius. Mano paties žodynas labai ribotas. Žinau žodžius "kumpis", "mazgotė" (skuduras), "smirdalius", "velniuks" (išdykęs berniukas), "skilandis", "ramuniukė" (gydomasis augalas)..."

Jie grojo Žemaičio gitaromis