Žaliasis Slėnis ieško kelių

Netekę galimybės iš Palangos plento sukti kairėn į Žaliąjį Slėnį, jo gyventojai priversti apvažiuoti nemažą ratą, kad patektų namo. Kvartalo statytojų teigimu, problemą išspręsti galėtų Klaipėdos rajono savivaldybės raštas šalies valdžiai, tačiau ši jo nerašanti.

Pasak "Žaliojo slėnio" projekto koordinatorės - UAB "Statemos investicijos" - direktoriaus Rolando Norvilo, Lietuvos kelių direkcijos inicijuotame specialiajame plane posūkis kairėn į Žaliąjį Slėnį buvęs numatytas, o Palangos plento rekonstrukcijos projekto sąlygose buvę įrašyta, jog rengiant šį dokumentą privalu vadovautis specialiuoju planu. Vis dėlto rekonstrukcijos projekte kairiojo posūkio nebeliko.

"Viskas suprantama - Europos Sąjunga skiria lėšų tik tam tikrus kriterijus atitinkantiems keliams, taigi posūkis buvo "išimtas", kad kelias būtų saugesnis ir lėšos būtų gautos. Bet kokia alternatyva mums? Kai būsime prijungti prie Klaipėdos miesto, tada problemos dėl kelių bus sprendžiamos, bet tai bus po 5-6 metų. O ką daryti dabar?" - klausė R. Norvilas.

Kad patektų į Žaliąjį Slėnį", jo gyventojai yra priversti daryti maždaug 8 kilometrų ilgio lanką - važiuoti iki dviejų lygių sankryžos į šiaurę nuo Kalotės. Dėl pailgėjusio kelio gyventojams tapę per brangu finansuoti ir juos vežiojusį mikroautubusą.

"Viešojo transporto neturime. Vaikai eina iki autobuso į Tauralaukį 5-6 km", - sakė R. Norvilas.

Išeitis, anot jo, yra, tik reikia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, kuriai kol kas dar priklauso Žaliasis Slėnis, pajudintų bent pirštą.

"Galima išasfaltuoti kelią per Pakrantės sodus. Kelias mums būtų ilgesnis apie 2 km, tačiau vis dėlto tai - ne 8. Be to, išasfaltavus kelią Klaipėdos miestas per jį paleistų ir viešąjį transportą, nes žmonių čia daug. Yra tai patvirtinantis VšĮ "Klaipėdos keleivinio transporto" direktoriaus Gintaro Neniškio raštas", - sakė R. Norvilas.

Lėšų šiam keliui asfaltuoti būtų galima gauti iš rezervo fondo. Apie tokią galimybę, anot R. Norvilo, kalbėta su Susisiekimo ministerija, tačiau tam reikia, kad lėšų paprašytų Klaipėdos rajono valdžia.

"Jie nerašo, nerodo jokios iniciatyvos. Įstatymiškai negalima skirti lėšų, jeigu jų neprašo. Rajono valdžia pateikia motyvą, kad yra daug neasfaltuotų kitų kelių, tačiau tiems, kurie gyvena prie jų, neišasfaltavus sąlygos tiesiog nepagerės, o mums jos pablogėjo. Mes prašome ne kairiojo posūkio, o alternatyvos, nors ir blogesnės. Be to, esmė yra tokia - arba jie paprašo ir gauna keliui per Pakrantės sodus, arba neprašo ir negauna niekam", - aiškino R. Norvilas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Česlovo Banevičiaus teigimu, rajono meras nusprendęs nerašyti rašto Susisiekimo ministerijai nenorėdamas viršyti savo kompetencijos ir kreipėsi į Strateginio planavimo komisiją. Ši nusprendė Purmalių kelią įtraukti į 2010-2020 metų strateginį planą.

Č. Banevičius sakė Žaliojo Slėnio gyventojų problemą suprantąs, tačiau rajono Taryba spręs, kuriais metais iš biudžeto skirti pinigų asfaltuoti keliui per Pakrantės sodus. Rajone iš viso esama per 1000 kilometrų neasfaltuotų kelių, tačiau motyvas greičiau imtis minėtojo kelio esąs stiprus.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Alvydo Katkausko teigimu, saugumo sumetimais Klaipėdos-Liepojos kelyje apskritai neturėtų būti posūkių į kairę. Į tai reikėtų atsižvelgti ir šalia kelio projektuojant naujus gyvenamuosius kvartalus.

Giedrė NORVILAITĖ