Yra už lygius lygesnių

Viešųjų įstaigų tarsi ir negalima vadinti žmonėmis. Tačiau kiekvienoje tokioje viešojoje įstaigoje pluša konkretūs žmonės. Specializacija - popieriukų rašymas. Būtent taip, kaip pageidauja Europos Komisija, Europos Taryba ir pats didžiausias mūsų žmogiškų sielų žinovas bei viršininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy). Jei nepataikysi į Briuselio gaidą, niekas neapmokės piliečių lygybės muzikos. Tad lygių galimybių ir teisių įstaigėlės gamina projektėlius mimikrijos ar tiesiog veidrodiniu principu.

O ką daryti? Juk reikia uždirbti algą. Geriau gaminti tokius projektėlius, nei slinkti į darbo biržą. Vadovaujasi patarle - jei duoda, imk. Nes kiti gudručiai paims.

Tikrajai nelygybei gynėjų organizacijos aklos

Ar gyventojai Lietuvoje turi vienodas galimybes? Aišku, ne.

Ar visi yra lygūs? Aišku, ne.

Pavyzdžiui, mūsų žemdirbiai gauna daug mažesnes ES išmokas nei Prancūzijos ar Vokietijos žemdirbiai. Mūsiškių išmokos net nesiekia ES vidurkio. Tad kodėl jokia Lietuvos viešoji įstaiga, ginanti abstrakčias teises, nestoja ginti mūsų žemdirbių? Neparašo projektėlio „Kaip mažinti Lietuvos žemdirbių diskriminaciją ES“. Na, ir kodėl tokio projekto nerašo?

Atsakymas ir taip aiškus. Nedrįsta. Viešoji įstaiga prarastų pragyvenimo šaltinį. Neturėtų ką parnešti savo vaikams. Jei iš tikrųjų pultų rašyti, ES tokio projekto tikrai nefinansuotų. Rastų klaidų, netikslumų, neteisingai suskaičiuotų sumų ir t.t. Pavyzdžiui, prisikabintų, kad ekspertai mažiau žemdirbių suskaičiavo. Vieną, įsikūrusį Skuodo rajone, praleido.

Receptas, kaip žemdirbiams tapti lygiems

Šit jei mūsų žemdirbiai apsiskelbtų esą ne baltosios rasės, o dar geriau - netradicinės lytinės orientacijos, tada bet kokia viešoji įstaigėlė mūru stotų jų ginti. Įsivaizduokite, koks skandalas! Mišrios rasės, netradicinės orientacijos lietuviai ūkininkai per mažai gauna už perdirbėjams tiekiamą pieną.

Iškart žmonių gynėjai atkustų ir pultų rašyti projektus. Su skambiais pavadinimais.

„Lietuvos ūkininkų ir jų karvių diskriminacijos sumažinimo priemonės“.

„Kaip pagerinti Lietuvos ūkininkų sąlygas homofobiškoje ir rasistinėje terpėje“.

O koks nors garbus profesorius lektorius dar pultų skaityti ES finansuojamas paskaitas „Lietuvos ūkininko lytiškumo suvokimas Europos ir Lietuvos socialiniame-kultūriniame kontekste“.

Arba „Kaip vietos savivalda galėtų sumažinti ūkininko ir kitų Lietuvos gyventojų rasinius skirtumus“.

Galbūt net sulauktume ne kokios už lygius lygesnių teisių europarlamentarų grupelės vizito. Viso Europarlamento! O koks nors humoro ir aktorinių sugebėjimų nestokojantis žemdirbys galėtų vienai dienai apsimesti ne baltosios rasės albinosu. Išsiųsti žmoną ir vaikus į svečius ir suvaidinti netradicinę mažumą.

Štai tada tikrai nereikėtų piketuoti Briuselyje. Tolerantiškoji ES pati pultų spręsti neatidėliotiną lietuvių žemdirbių problemą.

Beraščių mažuma irgi gali reikalauti lygybės

Rasime ir daugiau nelygybių. Europos ir Lietuvos kontekste. Trečdalis mokinių jau beraščiai. Už lietuvių kalbos rašybą gaunantys nulius. Nelygybė akivaizdi. Du trečdaliai mokinių dar apytikriai raštingi. Vienas trečdalis - ne.

Tad kodėl viešosios įstaigėlės dar nepuolė ginti tos mažumos? Neapeliuoja į rašybos socialinę atskirtį patyrusio jaunuolio psichiką. Kodėl nesukuria projektėlio „Diskriminuojantis vienaskaitos galininko nosinės poveikis ir tokio poveikio išvengimo būdų įgyvendinimas savivaldybės X teritorijoje. Bandomasis projektas“? O tada kaulyti pinigų iš Briuselio. Kad gavę pinigų panaikintume iš gramatikos nosines, o iš sintaksės - kablelius.

O beraščiai tegul piketuoja Briuselyje: „Užtikrinkite benosinę mažumų saviraišką“. O kai visi tapsime beraščiai, galėsime pasamdyti kokį nors belgą. Kad už mus parengtų ES finansuojamą projektą „Lietuvos moterų ir mažumų neraštingumo likvidavimas trimis etapais“.

O kaip bus su vyrais? O jie - stiprioji lytis. Jei vyrus pultume ginti, jokia ES feministė mūsų nesuprastų. Moteris ginti saugiau. Apsimoka ekonomiškai. Ypač jei dar apsivilktų parandžas, burkas.

Daugiavaikės, jums padės parandžos

O ar tikrai Lietuvoje vienodai lygios ir daugiavaikės, ir tik vieną vaiką auginančios šeimos? Ar vienodai gali skirti laisvalaikio pramogoms ar savišvietai? Aišku, ne.

Bet kol daugiavaikių šeimų motinos nesidangsto veidų parandžomis, niekas tos nelygybės nepastebi. Niekas ES remiamo projektėlio nerašys.

Lietuvoje judėjimo negalią turintys žmonės negali įvažiuoti su vežimėliais į daugumą šalies įstaigų. Lengviausiai juos priima tik rekonstruotų teismų ir prokuratūrų rūmai. O šit į miesto keleivinį transportą retas neįgalusis įsiropš. Ir retas gyvena daugiabutyje, pritaikytame ir judėjimo negalią turinčių gyventojų poreikiams.

Ar kas nors tuo rūpinasi, piktinasi? Nebent neįgaliųjų organizacijos ir vaiką slaugančios mamos.

Projektėlius pultume rašyti, jei Lietuvoje apsigyventų judėjimo negalią turintis švedas bankininkas ar Holivudo žvaigždė. Kilę iš JAV ir turintys šaknų Indijoje bei Kupiškyje. O gal gudručiai net nespėtų projektėlio parašyti. Nes Artūras Zuokas iškart pajustų didžiulę gėdą ir Vilniaus miesto naujajam gyventojui asmeniškai už miesto biudžeto lėšas suteiktų visuotinę žvaigždės globą. Ta proga nusifotografavęs šalia.

Dvi vienodos situacijos - „homofobiška“ ir ne.

Nelygybę mes fiksuojame tik taip, kaip patinka ES. Jei chuliganai laiptinėje užpuls iš darbo grįžtančią eilinę senyvą moterį, įvykis geriausiu atveju bus paminėtas policijos paros suvestinėje. Kad pil., gyv. Baltų pr., patyrė nesunkų kūno sužalojimą.

O jei chuliganai laiptinėje užpultų homoseksualistų lygos aktyvistą ar tam tikros tautybės atstovą, apie Lietuvoje įvykdytą „nacionalistinį“, „homofobinį“ atentatą ištrimituotų Vakarų ir JAV žiniasklaidos priemonės. Sukulta nosis atsidurtų pirmuose puslapiuose, o vietiniai pilietinių žmogaus teisių gynėjai komentuotų gėdingą situaciją net sušilę. Filosofiniais, reflektuojančiais, apibendrinančiais rakursais. O Seimas vieningai šį gėdingą reiškinį pasmerktų. Gal net valstybės vardu atsiprašytų.