Vyriausybės rikiuotė S. Daukanto aikštėje

Finansų ministras Rimantas Šadžius, iš kurio prezidentė „nieko nesitiki“, bus deleguotas į Europos Audito Rūmus. Artimiausiu metu. Tad nėra jokios logikos. Kam deleguoti politiką, iš kurio nieko nebuvo tikėtasi? Negi tikėjosi, kad įves tugriką? Bet logikos D.Grybauskaitės leksikoje neieškokime. Mat per dvi prezidentės kadencijas šalies vadovei teko dirbti tik su dviem vyriausybėmis. Su Andriaus Kubiliaus, kuri „bent nevogs“. Ir su A.Butkevičiaus, iš kurios „nieko nesitiki“.

Socdemai pirmauja visuomenės apklausose. Tad visai realu, kad po Seimo rinkimų socdemai formuos 17-ąją Vyriausybę. Ir vėl išgirs iš S.Daukanto aikštės atitinkamų menkinančių apibūdinimų. Kita vertus, kokios strateginės užduoties neatliko ši Vyriausybė? Suskystintų gamtinių dujų terminalas sėkmingai prišvartuotas Klaipėdoje. Elektros jungtis su Lenkija nutiesta. Elektros jungtis su Švedija - taip pat. Euras įvestas. Rasta papildomų finansinių resursų krašto apsaugai sustiprinti. Tad ši Vyriausybė, iš kurios prezidentė „nieko nesitiki“, atliko tai, kas iš jos buvo nesitikėta? Dirbo prieš prezidentės valią? O tiksliau - prieš jos neatsakingą retoriką. Nebent prezidentė iš anksto pajuto, o paskui ir patyrė, kad A.Butkevičiaus Vyriausybė nestato atominės elektrinės. Ir nesiryžo leisti užsieniečiams žvalgytis skalūnų dujų. Jei tai didelės nuodėmės, tai visuomenė tų didelių nuodėmių nepajuto.

Šiemet prezidentė itin akcentuoja socialiai jautriausias temas. Girtuoklystę ir vaikų globą. Tikėtina, kad Vyriausybė, iš kurios prezidentė „nieko nesitiki“, iki rinkimų į Seimą dar uoliai paimituos kovas su girtuokliais. Nors ir taip aišku, kas toje kovoje švęs pergalę. Vaikų globa, nesvarbu, kad šiemet bus toliau pertvarkomos vaikų globos įstaigos, o vaiko teises prižiūrės nauja „inspekcinė funkcija“, vis vien visais nepasirūpins. Nes vaikai toliau gims, jų tėvai toliau gers. Neradę degalinėje, nuklampos pas kitą „bobutę“. Tad šiemet bus kovojama su reiškiniais, kurie, kaip ir būdinga nemomentiniams reiškiniams, nusitęsia ne Vyriausybės kadenciją, bet kelis dešimtmečius. Tad tik tiek su D.Grybauskaitės prakalbomis bus pasiekta, kad ir toliau atitinkamos ministerijos, institucijos su šia problema tąsysis. O kad būtų įtikinamiau, kartais lėks vadovų galvos.

Išmintingiausia būtų, kad D.Grybauskaitė vos parinktiems ministrams išdėstytų savo viziją. Jeigu tokią iš viso turi. Nes viešai jos neapreiškia. Kaip ji įsivaizduoja Lietuvos ateitį bent vieną kadenciją. Kad Ministrų kabinetui nereikėtų spėlioti, blaškytis. Burti iš kavos tirščių. Ir, gavus atitinkamą niekinamą apibūdinimą, iš anksto pabrukti uodegas.

Fantazuoti galima apie daug ką. Tarkime, apie Vyriausybę, išnaikinusią Lietuvoje korupciją, šešėlinę ekonomiką ir sublizgėjusia visiškai tyru, nesavanaudžiu žvilgsniu. Bet tokių stebuklų niekur nebūna. Kaip ir kito stebuklo. Jokia artimiausia Vyriausybė nepažadės piliečiams orių pensijų ir orių minimalių atlyginimų. Nors būtent tokio pažado visuomenė laukia. Bet to nebus. Nes jei ir turėsime didesnį BVP, valdžia suras, kur pinigus išleisti. Tad prezidentės susitikimas su 16-ąja Vyriausybe buvo veikiau metų pradžios formalumas. Kai abi pusės žinojo, kas ką kalbės. Ir kada mandagiai linkčios. Ir kokį faktiškai bereikšmį pranešimą pateiks žiniasklaidai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“