Vyriausybės reitingui atsiliepė kalbos apie naujus mokesčius

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu vasario mėnesį atliko visuomenės nuomonės apklausą, kuri parodė prastesnį vyriausybės veiklos vertinimą.

Sausio mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai vyriausybės veiklą vertino 45,8 proc. respondentų, vasarį – 38,6 proc. Neigiamai ir greičiau neigiamai sausį vyriausybę vertino 40 proc. apklaustųjų, vasario mėnesį – 49,1 proc.

Šiek tiek sumažėjo ir premjero S. Skvernelio reitingas – geriausiai tinkančiu į ministro pirmininko kėdę S. Skvernelį įvardijo 36,8 proc. respondentų. Jo populiarumas per mėnesį sumenko 3,1 procentinio punkto.

Kalbos apie mokesčius suerzino gyventojus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius LRT.lt teigė, jog kurį laiką buvo jaučiamas vyriausybės pasimetimas, kai buvo šokinėjama nuo vienos programos prie kitos.

„Natūralu, kad gana aukštas vyriausybės reitingas sumažėjo. Buvo pasimetimas, pasigirdo kalbų apie solidarumo mokestį, kitus mokesčius. Pirmadienį apie juos užsiminta, o antradienį jie nebeegzistavo. Tai – pavyzdys, kai vyriausybė pradėjo kalbėti per anksti. Dar neturėjo konkrečių planų, išmetė į orą idėjų ir buvo priversti trauktis. Žmonėms atrodo, kad jie yra pasimetę ir nežino, ką daro“, – aiškino K. Girnius.

Kad vyriausybės reitingo sumažėjimui įtakos turėjo kalbos apie naujus mokesčius – solidarumo, automobilių ir pan., sutinka ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas.

„Trypčiojama ir visuomenei nesugebama konkrečiai paaiškinti, ką vyriausybė ruošiasi daryti, kokie bus konkretūs sprendimai. Vyriausybė ir Seimas be aiškios veiklos programos dirbo beveik 100 dienų. Tiksliau, programa yra, bet ne veiksmų planas“, – LRT.lt komentavo B. Ivanovas.

Be to, VDU politologo teigimu, kova su alkoholizmu posovietinėse valstybėse niekada neprideda populiarumo. „Įtakos reitingo sumažėjimui galėjo turėti ir keisti samprotavimai apie švietimą, socialinį sektorių ir kitas sritis. Skandalas dėl pensijų taip pat neliko nepastebėtas labai svarbaus elektorato – pensininkų“,  – aiškino B. Ivanovas.

Vis dėlto, pasak K. Girniaus, kai galiausiai paaiškėjo vyriausybės programa, realu, kad reitingas vėl pakils.

„Šiek tiek paaiškėjo dėl akcizų, Trišalė taryba susitarė dėl Darbo kodekso, yra reali galimybė, kad po mėnesio reitingas vėl pakils, nes bus pasiekta reikšmingų dalykų, nors reitingų bangavimas – neišvengiamas“, – pažymėjo K. Girnius.

R. Valatka: praėjo 100 dienų, ir ką?

Apžvalgininko R. Valatkos teigimu, vyriausybė elgiasi labai neryžtingai ir daliai žmonių tai esą tapo aišku.

„Iš pradžių buvo kalbama apie 100 dienų, prašoma leisti dirbti. Praėjo 100 dienų, ir ką? Ne tik nieko nepadaryta: jei žmonių gatvėje paprašytume pasakyti, kokia yra teisingumo ministrės pavardė, kiek net žurnalistų tiksliai atsakytų, nepažiūrėję į užrašus?“ – klausė R. Valatka.

Apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad vyriausybės reitingas nekoreliuoja su premjero reitingu, kuris yra labai aukštas.

„Jam, kaip asmeniui ir politikui, pavyksta išvengti duobių. Trys procentai – paklaidos riba, o dėl 7 jau galima sakyti, kad tai – apčiuopiamas dalykas. Paprastai vyriausybės reitingas priklauso nuo to, ką ji padaro arba nepadaro. Matyt, vyriausybėje nėra tos lyderystės ir profesionalų, apie kuriuos buvo kalbama. Lūkesčiai buvo užkelti dideli, bet juos reikia patvirtinti konkrečiu kasdieniu darbu“, – apibendrino R. Valatka.

B. Ivanovo teigimu, visuomenėje ateina suvokimas, kad išrinkta valdžia niekuo per daug ne geresnė už buvusią, o iš esmės tokia pati. „Tai duos šansą konservatoriams, nes jų ambicijos dėl koalicijos partnerių ir vietos ne opozicijoje yra labai ryškios“, – pridūrė politologas.