Vyriausybė Seimui siūlo pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas

Vyriausybės nuomone, sukuti efektyvią, ES reikalavimus ir gyventojų lūkesčius atitinkančią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą – ilgas, daug valstybės ir savivaldybių pastangų bei lėšų reikalaujantis procesas. Tokia sistema Lietuvoje pradėta kurti 1998 m., kai įsigaliojo Atliekų tvarkymo įstatymas. Nuo to laiko ES paramos ir valstybės biudžeto lėšomis uždarytus senuosius sąvartynus jau pakeitė 11 naujų modernių sąvartynų.

Yra diegiama ir modernizuojama atliekų surinkimo, rūšiavimo, apdorojimo infrastruktūra. Kad kuriama ir modernizuojama atliekų tvarkymo infrastruktūra būtų veiksmingai eksploatuojama ir administruojama, kad gyventojai įpirktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, savivaldybės įsipareigojo kurti ir plėtoti bendras regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas – prieš dešimtmetį įsteigė regioninius atliekų tvarkymo centrus.

Vienas svarbiausių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos veikimo ir jos kainos veiksnių – kainodaros principai ir galimybės juos jų įgyvendinti. Per pastarąjį dešimtmetį savivaldybės regionuose taikė įvairius įmokos už atliekų tvarkymo paslaugą būdus. Tik dalis jų pasiteisino ir tampa priimtinais atliekų turėtojams, tvarkytojams ir atliekų tvarkymo sistemai.

Kokius kainodaros principus taikyti, priklauso nuo vietos sąlygų, regiono ir savivaldybės ypatumų, gyventojų skaičiaus, tankumo, socialinių veiksnių ir pan. Tačiau Seimo priimtos ir Lietuvos Respublikos Prezidentei pateiktos pasirašyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos keičia jo nuostatą, kad nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti atsižvelgiama į nustatytus veiksnius.

Tai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina, šių atliekų turėtojų, gyvenančių ar vykdančių veiklą nekilnojamojo turto objekte, skaičius, komunalinių atliekų turėtojo naudojamo nekilnojamojo turto objekto paskirtis, naudojimo intensyvumas ir galintis šiame objekte susidaryti atliekų kiekis, taip pat susidarančių ir atiduodamų tvarkyti į savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą mišrių komunalinių atliekų kiekis ir biologiškai skaidžių atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje bei jų sutvarkymas saugiu aplinkai ir žmonių sveikatai būdu.

Jeigu įsigaliotų Seimo priimtos pataisos, tai reikštų, kad iki šiol sukurti ir tobulinti įmokos už atliekų tvarkymo paslaugą būdai taptų nebetinkamais ir formaliai turėtų būti peržiūrėti neatsižvelgiant į pastaraisiais metais pasiektus rezultatus.

Aplinkosaugos organizacijų ir ekspertų vertinimais, dėl siūlomų ypač detalių ir neapibrėžtų įstatymo nuostatų (pvz., galinčio nekilnojamojo turto objekte susidaryti atliekų kiekio) atliekų tvarkymo paslaugos kaina labai padidėtų. Dėl to kyla abejonių, ar atliekų tvarkymo paslaugos būtų prieinamos visiems šalies fiziniams ir juridiniams subjektams už priimtiną kainą, ar nedidėtų socialinė atskirtis.