VSD: Kraštutinės prorusiškos grupuotės Lietuvoje yra menkos

„VSD vertinimu, šiuo metu tokios grupės yra per menkos ir be didesnės išorės pagalbos negalėtų paralyžiuoti valstybės gyvybingumą ir gebėjimą gintis. Kita vertus, Krymo okupacijos ir karo Donbaso regione scenarijus rodo, kad užmaskuota karinė parama ir koordinavimas iš trečiųjų šalių gali būti pradėti įgyvendinti per itin trumpą laiką“, - rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

VSD teigimu, pernai Lietuvoje aktyviai veikė nedidelė prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupė. Jos branduolį sudaro asmenys, anksčiau dalyvavę kitų dešiniuosius radikalus vienijančių organizacijų veikloje. Kai kurie iš jų praeityje yra teisti dėl neapykantos kurstymo ir neonacistinių idėjų propagavimo.

„Grupei priskiriami aktyvistai reguliariai vykdė propagandos platinimo akcijas. Jos sulaukė neigiamos Lietuvos gyventojų reakcijos ir parodė, kad tokios idėjos neturi visuomenės palaikymo. Nepaisant to, ateityje prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupių veikla gali būti naudojama Rusijos propagandos kampanijose kaip tariamo visuomenės nepritarimo euroatlantinei integracijai pavyzdys“, - teigia VSD.

Anot jo, 2014 metais šalyje aktyviau veikė ir Rusijos įtakos sklaidai palankioms idėjoms bei sąmokslo teorijoms simpatizuojantys asmenys, tikintys „dvasingos“ Rusijos civilizacijos pergale prieš „supuvusią“ Vakarų kultūrą. Šie Lietuvos piliečiai save tapatina ne su „profesionaliais“ Rusijos tėvynainiais, o dažniau su lietuviais euroskeptikais, nacionalistais ar net žemaičių atstovais.

VSD tvirtinimu, dauguma tokių asmenų aktyviai kovojo ir protestavo prieš skalūnų dujų žvalgybą ir žemės pardavimą užsieniečiams.

„Ypač viešojoje interneto erdvėje šie asmenys stengiasi formuoti Rusijos interesus atitinkančias Lietuvos visuomenės nuostatas. Jie ir juos vienijančios prorusiškos organizacijos taip pat yra sėkmingai panaudojamos Rusijos tikslams įgyvendinti, populiarinant įvaizdį, kad Rusijos užsienio politiką remia ir Baltijos valstybėse veikiančios pilietinės visuomenės grupės“, - rašoma vertinime.

VSD taip pat pažymi, kad Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija, tam skiriamas finansavimas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia du Rusijos fondo remiami centrai – viešoji įstaiga „Nepriklausomas žmogaus teisių centras“ ir asociacija „Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centras“. VSD teigimu, šioms organizacijoms atstovaujantys žmogaus teisių „ekspertai“ skleidžia Rusijos interesams palankias idėjas – kaltina Lietuvą pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises, naikinant tautinių bendruomenių švietimą, falsifikuojant istoriją, ribojant žodžio laisvę, toleruojant (neo)nacizmo apraiškas.

Anot VSD, Rusijos akiratyje yra ir Lietuvos mokyklos rusų mokomąja kalba. Jų moksleiviai dalyvavo įvairiuose Rusijos finansuojamuose užsiėmimuose, lyderystės mokymuose, propagandiniuose renginiuose ir net sukarintose stovyklose.

„Taip Rusija siekia ruošti užsienio rusakalbio jaunimo lyderius ir formuoti jai lojalią tėvynainių kartą. Daugelio mokyklų rusų mokomąja kalba bendruomenės neįžvelgia jokio pavojaus dėl to, kad Lietuvos moksleiviai dalyvauja tokio pobūdžio Rusijos finansuojamuose renginiuose“, - teigia VSD.

Dokumente įspėjama, kad Lietuvos rusakalbių moksleivių bendruomenėse populiarinamos ir nemokamos studijos Rusijoje. Vėliau tokie studentai esą gali tapti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų dėmesio objektais bei būti panaudojami Lietuvos vidaus procesams veikti.

„Karinis konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad nemažai Lietuvos rusakalbių jaunuolių yra lengvai indoktrinuojami prorusiškos propagandos ir neturi išugdytų stiprių ryšių su Lietuvos valstybingumu. Dabartinė Lietuvos tautinių bendruomenių švietimo sistema vertintina kaip nacionalinio saugumo pažeidžiamumas, didinantis potencialias grėsmes Lietuvos socialiniam integralumui“, - teigiama raporte.

Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus, pirmadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas.

Kaip teigiama VSD praėjusių metų saugumo grėsmių ataskaitoje, informaciją jam teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas.

Remdamasi šia informacija Generalinė prokuratūra abiems agentams pateikė kaltinimus šnipinėjus prieš Lietuvą. Bylos teisme, jiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

R.Lipskio byloje teismui perduoti septyni bylos tomai, juose yra 1,3 tūkst. dokumentų ir 26 laikmenos su įvairiais vaizdo bei garso įrašais. Bylos duomenimis, įtariamasis savo kabinete esą slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus ir juos perdavė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybai (GRU).

R.Lipskis  kaltę neigia. Per pirmą teismo posėdį jis sakė baltarusiui perdavęs viešai prieinamą informaciją, kad jį verbavęs pareigūnas „atsikabintų“.

Tuo tarpu šnipinėjimu Baltarusijai įtariamas buvęs kariuomenės paramedikas A.Ošurkovas  pripažįsta savo kaltę, žurnalistams yra patvirtinęs kaltinamojo advokatas.

Kaltinamasis A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas pernai sausį. VSD yra pranešęs, jog nustatė, kad A.Ošurkovą  Baltarusijos GRU užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.

Įtariama, kad duomenys Baltarusijai buvo perduodami penkerius metus, už perduotą informaciją kaltinamasis gaudavo pinigų.

Ataskaitoje apie S.Kurulenko teigiama, jog GRU karininką Lietuvoje domino Lietuvos karinių dalinių dislokavimo vietos, juose tarnaujančių karių skaičius ir personalo sudėtis, karinių objektų schemos, karinė technika ir komunikacijos, Lietuvos kariuomenės ir tarptautinės karinės pratybos, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčios valstybinės įmonės ir jų įrenginiai. S.Kurulenko taip pat ieškojo verbavimui tinkamų kandidatų Lietuvos karinėse pajėgose.

Taip pat VSD pastebi, kad temos ir objektai, kuriais Lietuvoje domėjosi Baltarusijos GRU, sutampa su Rusijos GRU žvalgybiniais interesais. „Atsižvelgiant į glaudų Baltarusijos karinį bendradarbiavimą su Rusija, labai tikėtina, kad Baltarusijos GRU dalijosi gauta informacija su Rusijos GRU“, - teigiama ataskaitoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.