VRK pirmininkas neatmeta bylinėjimosi su Rolandu Paksu galimybės

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas neįžvelgia ypatingų kliūčių registruoti "tvarkiečių" lyderį Rolandą Paksą politinės kampanijos dalyviu, tačiau neslepia, kad dėl galimybės kandidatuoti prezidento rinkimuose jam dar gali tekti bylinėtis.

"Yra keletas prezidento registravimosi etapų. Pirmasis - registravimas politinės kampanijos dalyviu, tam ypatingų reikalavimų nėra keliama. Kitas etapas yra pretendento registravimas ir parašų rinkimo lapų išdavimas, tada mokamas užstatas, tikrinama kandidato tinkamumas, atitikimas Konstitucijos reikalavimų, antrasis etapas yra sudėtingesnis", - aiškino Z. Vaigauskas.

Komisijos pirmininkas neatmeta galimybės, kad R. Pakso registravimo pretendentu klausimas gali nusikelti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

"Aš nežinau, ar R. Pakso teisininkai įtikins Vyriausiąjį administracinį teismą, kad reikėtų kreiptis ir į Konstitucinį Teismą", - sakė Z. Vaigauskas.

Apie R. Pakso galimybę kandidatuoti prezidento rinkimuose yra prabilęs partijos bendražygis Petras Gražulis. Jis žurnalistams sakė, kad jei reikės, R. Pakso atvejį kels ir Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Dokumentus dėl R. Pakso registravimo politinės kampanijos dalyviu jo bendrapartiečiai VRK pristatė pirmadienį.

Partija Tvarka ir teisingumas yra įsitikinusi, kad esą tam kelius atveria Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas padarytam nusižengimui.

"Pagal KT išaiškinimą, Konstitucijos nereikia keisti, kadangi ES teisės aktai ir sprendimai yra aukštesni už Lietuvos sprendimus ir yra tiesiogiai taikomi. Mes pasinaudojome šiuo KT išaiškinimu ir priėmėme tokį sprendimą", - sakė P. Gražulis.

Vis dėlto šis KT išaiškinimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant Lietuvos banko kompetencijos pinigų emisijos srityje klausimus, sukėlė diskusijų net ir tarp pačių KT teisėjų. Vienas jų, Egidijus Šileikis, pareiškė savo atskirąją nuomonę, kad paskelbtame nutarime KT esą nepagrįstai ignoravo Lietuvos Respublikos viršenybės prieš ES teisę.