Socialinės akcijos ir reklamos, raginančios gerbti nėščiąsias, pensininkus, kviečiančios išguiti smurtą iš šeimų, kovoti su prostitucija ar karu keliuose, įvairiais būdais, neretai - ir šokiruojančiais, bando atkreipti dėmesį į visuomenės skaudulius. Ar šios priemonės iš tiesų turi poveikį, ar tėra tik pliusas jas inicijuojančių institucijų veiklos ataskaitose, aiškaus atsakymo nėra, mat niekas neatlieka tokių tyrimų. Tačiau faktas, jog kai kurias socialines akcijas remiantys politikai ir valdžios institucijos patys sau prieštarauja, - akivaizdus.
Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) remia akciją, skatinančią užleisti eilę mamoms arba nėščiosioms prekybos
centruose, tačiau ši ministerija taip pat prisidėjo kuriant įstatymą, kuris, jei nebus pakoreguotas, daugumą motinų paliks be pinigų. Tuomet stovėti eilėse mamoms tiesiog nebus už ką.
Po Lietuvą klaidžioja ir kiti socialiniai bandymai pamokyti lietuvius pakantumo, tolerancijos ir išminties. Akcijų rengėjai mano, jog imtis tokių priemonių kur kas geriau nei nieko nedaryti, o sociologai tvirtina, kad tikėtis greito ir efektyvaus rezultato naivu, tačiau jis anksčiau ar vėliau yra pasiekiamas.
Iniciatyvų lietus
Šis lapkritis gausus akcijų. Visą mėnesį Lietuvos miestuose iškabinti plakatai su užrašu "Užleisk be eilės!" kvies atkreipti dėmesį į šalia esančias gausias šeimas, šeimas su vaikais bei nėščiąsias ir joms nuoširdžiai padėti kasdieninėse situacijoje - kad ir užleidžiant eilę parduotuvėje ar vietą viešajame transporte.
Šį mėnesį akciją skelbia ir policijos pareigūnai. Prevencinė priemonė skambiai pavadinta "Smurtui šeimoje - ne!"
Pranešime teigiama, kad akcijos metu pareigūnai lankys šeimas, kuriose buvo smurtaujama, aiškinsis, kokios pagalbos nukentėjusieji nuo smurto tikisi iš policijos, išaiškins jų teises, informuos apie pagalbos galimybes, rinks tokių nusikalstamų veikų statistinius duomenis, kaups ir analizuos su tuo susijusius skundus. Žodžiu, darys tai, ką lyg ir privalėtų daryti kasdien.
"Taip, mes kiekvieną dieną tą privalome daryti, tačiau nėra pajėgų. Šį mėnesį turime prioritetą ir daugiau dėmesio skirsime smurto prevencijai. O ką daryti, - jau geriau taip nei iš viso nereaguoti", - apie akcijos "Smurtui šeimoje - ne!" naudą kalbėjo Klaipėdos apskrities VPK atstovas spaudai Albinas Strumyla.
Dar vienos akcijos "Aš - už pasaulį be prostitucijos!" rengėjai jau sulaukė dalies visuomenės pasipriešinimo. Krovininio transporto įmonės ir taksi firmos kategoriškai atsisakė klijuoti "Carito" lipdukus ant savo automobilių. Tačiau akcijos rengėjai rankų nenuleidžia. Šį projektą žadama tęsti ir kitais metais.
Motinoms trūko kantrybė
Penkios vaikus auginančios moterys susibūrusios įkūrė viešąją įstaigą "Draugiški šeimai". Keletą metų rengusios vieną akciją po kitos jos pasiekė, kad didžiuosiuose prekybos centruose pradėjo veikti kasos, skirtos tik nėščioms moterims ir šeimoms su mažais vaikais.
Jų dėka šiuo metu koreguojamos kelių eismo taisyklės, kurios bus papildytos nauju punktu, leidžiančiu prie valstybinių įstaigų ir prekybos centrų specialiais ženklais žymėti automobilių stovėjimo vietas, skirtas motinoms su mažamečiais ar besilaukiančioms moterims.
Viena iš įstaigos steigėjų Jurgita Sajevičienė įsitikinusi, jog dirba ne tuščiai.
"Kad jūs žinotumėt, kaip neigiamai mūsų iniciatyvas vertino lietuviai, kai prabilome apie dėmesį motinoms ir nėštukėms! Kai pradėjome judinti automobilių aikštelių klausimą ir ieškoti galimybių, kaip įteisinti naujus ženklus, išgirdome, kad jei nėra kam besilaukiančią mamą vežioti į prekybos centrus, tai tegul jos ten ir neslampinėja", - nelengvą pradžią prisiminė pokalbininkė.
Trečius metus iš eilės "Draugiški šeimai" vykdo akciją "Užleisk be eilės!" Įstaiga bandė sužinoti savo sumanymo atgarsį. Savo internetinėje svetainėje surengė apklausą ir sužinojo, kad į besilaukiančias moteris, daugiavaikes mamas prekybos centruose ar viešajame transporte mažai kas kreipia dėmesį. Pirmaisiais akcijos metais apie 70 proc. svetainėje apsilankiusių moterų prisipažino, kad eilės joms niekas neužleido. Ar per 3 metus pagarba moteriai ir motinai Lietuvoje padidėjo, pokalbininkė atsakyti negalėjo, nes įstaiga neturinti pinigų poveikio tyrimui atlikti.
 |
| Kelių direkciją pasiekia atgarsiai, jog šie stendai vienaip ar kitaip vairuotojus veikia - vienus blaško, kiti pradeda vairuoti atsargiau. |
Geriau taip nei niekaip
Automobilyje važiuoja trise - tėtis, mama ir mažametė dukrelė. Graži diena, rami muzika ir staiga tėtis spaudžia stabdžių pedalą, o pro priekinį langą išlekia automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusi mergaitė, kuriai tėvai pamiršo užsegti saugos diržą.
Ši daugumai įsiminusi socialinė reklama - tik viena iš gausių priemonių, kurias pradėjo taikyti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), užsimojusi prieš karą keliuose.
"Reklamos siužetas, nors ir sukrečiantis, bet kur kas švelnesnis už reklamas, transliuotas kitose Europos šalyse. Vaizdo klipas pagamintas Austrijoje, jis į Lietuvą atkeliavo kartu su kitomis reklamomis, kurias užsakė Europos transporto ministrų taryba. Pavyzdžiui, Airijoje per televizijas buvo nuolat sukama reklama, rodanti, kas vyksta su žmogumi automobilyje avarijos metu, jei jis neprisisega diržo. Ten kraujas liejasi laisvai... Lietuva išsirinko patį švelniausią siužetą, tačiau ir jį derinome su žurnalistų etikos komisijos nariais", - pasakojo LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Čereška.
Šiemet direkcija skelbė socialinės reklamos konkursą ir išsirinko tinkamiausius projektus skelbtoms temoms.
"Mes konsultuojamės su ekspertais - psichologais, reklamos kūrėjais. Yra nuomonė, kad norint priversti žmogų mąstyti, reikia jį lengvai šokiruoti. Štai kad ir stendai keliuose su žuvusiųjų skaičiais. Tik juos pastačius, vairuotojai ėmė skųstis, jog tai blaško. Aš galvoju, kad tuomet tegul nevairuoja visai, jei jau tokie dalykai kliūva. O dabar visi sutinka, jog žmonėms tai daro poveikį, jie sumažina greitį, vairuoja atsargiau", - tikino A. Čereška.
Direkcija atlieka prevencijos priemonių poveikio visuomenei tyrimą ir rezultatai kasmet vis labiau džiugina. Avaringumas keliuose mažėja. Per pastaruosius keletą metų nelaimingų atsitikimų keliuose sumažėjo iki 20 proc. Nuopelnus sau priskiria ir direkcija, kurios specialistai mano, jog toks rezultatas pasiektas ir socialinių akcijų, reklamų dėka.
"Vieni plauna pinigus, kiti - abejingi"
Tomas BARTNINKAS, reklamos agentūros "Astos dizainas McCann Ericsson" vadovas
Vakarų pasaulio žmogus per dieną pamato nuo 5 iki 10 tūkst. reklamos įvairiomis formomis - per televiziją, mieste, spaudoje ir t.t. Tam, kad ji atkreiptų dėmesį ir priverstų susimąstyti, informacija turi būti pateikta originaliai, gal net šiurpokai.
Socialinės reklamos ir akcijos kalba apie skaudžius reiškinius, todėl šokiruojantys siužetai tam tinka, bet ir perlenkti lazdos nederėtų. Jeigu vaizdai bus per žiaurūs, gali atsitikti taip, kad reklama nepaliks žinios žmogaus sąmonėje, neatliks pagrindinės užduoties. Liks vaizdas, o ne pagrindinė idėjos mintis. Gerų socialinių reklamų Lietuvoje nedaug. Kalbėsiu atvirai - dauguma užsakovų yra abejingi problemai, kurią viešina. Įstaigos tiesiog privalo išleisti projektui skirtus pinigus ir tą daro be užsidegimo, valdiškai. Širdies jiems dėl to, kam bus skirta reklama ir ar ji bus efektyvi, neskauda. Dar kiti tiesiog plauna pinigus - užsako reklamą pas savo gerus draugus, pasidalija pinigėlius, o rezultatas - paskutinėje vietoje. Todėl ir turime tokius beviltiškus bandymus, kuriuos žiūrint, kyla žiovulys.
Beje, iki tol, kol televizijose nepasirodė vaizdo klipas, kuriame mergaitė iškrenta pro automobilio lango stiklą, mano dukra piktybiškai nesisegė saugos diržo. Po to, kai pamatė šią reklamą, priminti to jai nebereikia. Štai tokia reklama turi poveikį.
Sociologai laimina
Romas LAZUTKA, socialinių mokslų daktaras
Negalima kalbėti apie poveikį, jei niekas neatlieka išsamių tyrimų, tačiau tvirtinti, jog socialinės akcijos ar reklamos nereikalingos, tikrai nedrįsčiau. Jos ugdo visuomenę, primena, kas svarbu. Neužtenka žinoti 10 Dievo įsakymų, jų dar ir laikytis reikia. Štai todėl tikintieji eina į bažnyčią, kuri tuos įsakymus primena. Sakyčiau, kad pas mus žmonės dar nenuovokūs arba tingi kovoti su blogybėmis. Juk kitose pasaulio šalyse socialinės akcijos yra reiškinys, kurio bijosi valdžia. Viešumu, plakatais, šūkiais ir reklamomis žmonės pareikalauja atsakomybės iš tautos išrinktųjų.
Faustas STEPUKONIS, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docentas
Aš - už bet kokią gerą iniciatyvą, kuri eina iš širdies. Mūsų visuomenė dar tik formuojasi, todėl socialinės akcijos tarsi užpildo nišą tarp tautos ir politikų, nurodo žmonėms kryptis, formuoja moralę. Kitas klausimas - kaip šios priemonės kuriamos, diegiamos, pateikiamos. Šiandien nematau efektyvesnės priemonės, kuri sėkmingiau mokytų tolerancijos, pagarbos, ugdytų pilietiškumą. Nereikia rezultatų tikėtis greitai, šie procesai trunka ilgai.
Vaida JUTKONĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą