Viskas matuojama tik pinigais

Tarptautinis Vilniaus oro uostas vakar žiniasklaidai pristatė grandiozinius užmojus pakeisti uosto komercinę zoną už maždaug 60 mln. eurų. Į prekybos erdves kelis milijonus žada investuoti naujas neapmuitinamų prekių („Duty free“) parduotuvių operatorius iš Vokietijos „Gebr. Heinemann SE & Co“, jungtinės veiklos pagrindu veikiantis su ligšioliniu - „Travel Retail Vilnius“. Oro uoste veikusios 14 smulkių lietuviškų suvenyrų parduotuvėlių tapo nepageidaujamos. Dalis jų keliauja tiesiai į bankrotą.

Smulkieji išstumti

Vienos iš Vilniaus oro uosto išstumtos mažos įmonės atstovė I.N. (inicialai pakeisti) „Vakaro žinioms“ guodėsi, kad oro uosto valdžia apdairiai susitvarkė viešuosius pirkimus, dabar pristatinėja gražius planus, o senuosius nuomininkus ignoruoja. O šie tikisi atsikovoti bent jau kompensacijas už parduotuvėlių remontus, mat juos pasidaryti pernai liepą esą ragino pati uosto administracija.

„Girdėjau, kad vienas nuomininkas net kreipiasi į teismą, nes investavo didelius pinigus ir beveik nepadirbo, o jų sutartis dar turėjo galioti ir 2018 metais“, - kalbėjo smulkaus verslo atstovė, kviesdama žurnalistus apsilankyti trečiadienį vyksiančiame nuomininkų susitikime su oro uosto administracijos atstovais.

Lietuviškais suvenyrais prekiavusios įmonės vadovė netiki, kad naujajam operatoriui rūpės gaminių autentika: „Greičiausiai bus Kinijoje pagamintos lėlytės su tautine atributika. O jeigu ir ne Kinijoje, tai didelis šeimininkas su smulkiais tiekėjais nesiterlios - ims 2-3 lietuviškus gigantus, gaminančius suvenyrus, kurių pilna prekybos centruose ir spaudos kioskuose“.

Oficialiai neskelbiama, bet nuomininkus pasiekė informacija, kad naujasis operatorius už nuomą mokės apie 300 tūkst. eurų, tik jie spėlioja - per mėnesį ar per metus, nes jie tokių nuompinigių oro uostui mokėti nepajėgūs net per metus.

„Viskas matuojama pinigais. Tarptautinis operatorius ims turistų pinigus, o mūsų žmonės eis į darbo biržą, - piktinosi pašnekovė. - Įdomu, kur ta įmonė mokesčius mokės, kur keliaus jų pelnai - ar tik ne užsienio akcininkams... Lietuvoje realiai didumą mokesčių suneša smulkiosios įmonės, Bet mus stumdo, kas tik nori. Pasižiūrėkite, kokie unikalūs „Morkos“ gaminiai - jokiame pasaulio oro uoste nieko panašaus nepamatysi. O kaip gražiai apipavidalinta lino krautuvėlė! Labai gaila tokių įmonėlių...“

Įstūmė į bankrotą

Deja, žaislais ir suvenyrais prekiaujanti „Morka“ jau nebepildys valstybės biudžeto savo mokesčiais - bankrutuoja. Bendrovės vadovė Janina Šliožaitė „Vakaro žinioms“ sakė, kad prekybos vieta oro uoste buvo labai patraukli reklamai, bet finansiškai neatsipirko: „Vasarą buvo įdėtos labai didelės investicijos į ekspoziciją, ir jos negrįžo, nes mes per trumpai čia dirbome, tik porą metų. O per tiek laiko smulkus verslas niekaip neatsiperka“.

Pernai vasarą per patį keleivių piką oro uostas buvo uždarytas pakilimo - nusileidimo takų remontui. Pajamų nebuvo, o skrydžius atnaujinus keturis darbuotojus teturinti bendrovė nespėjo užsidirbti net jų išeitinėms kompensacijoms.

„Kai uosto administracija mums rekomendavo pasidaryti rekonstrukciją savo parduotuvėse, niekas mums nesakė, kad spalio mėnesį planuojama skelbti operatoriaus konkursą. O spalį jau pranešė, kad nutraukiamos sutartys, - liūdnai kalbėjo J.Šliožaitė. - Teisiškai uostas padarė labai tvarkingai, pretenzijų reikšti nėra pagrindo, nors mes tikėjomės terminuotą sutartį pratęsti. Esame maža įmonė, pajamos mūsų mažos, tai likome labai daug skolingi, net ir pačiam oro uostui. Yra, kaip yra“.

Išsinuomoti patalpas kur nors Senamiestyje ir ten siūlyti turistams savo unikalius žaislus bei suvenyrus, „Morkos“ vadovės manymu, taip pat yra finansiškai nepakeliamas dalykas.

„Kai turi smulkų verslą, galvoti apie kažką gražaus yra labai pavojinga, mums belieka iš namų pardavinėti...“ - atsiduso moteris.

Oro uostas: nuomininkų neskriaudėme

Valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto Strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė „Vakaro žinioms“ aiškino, kad jokių žymių remonto darbų Vilniaus oro uoste nebuvo atlikta nė vienoje iš vasario mėnesį veiklos nebevystančių parduotuvių. Be to, Vilniaus oro uosto ir verslininkų, kurie nuomojasi prekybines patalpas, sutartys nebuvo nutrauktos: jos baigė galioti pagal sutartyje numatytus terminus, ir visi nuomininkai žinojo jų galiojimo laiką, kai jas pasirašė.

Tačiau už įmonės komunikaciją atsakinga darbuotoja pareiškė, kad žiniasklaidos atstovai trečiadienio susitikime su nuomininkais nepageidaujami: „Susitikimas skirtas partneriams ir jame teikiama įvairi informacija, tad, deja, jis yra uždaras“.

„Prekybines zonas sutvarkyti planuojame laikydamiesi pažangiausių Europos oro uostų pavyzdžio. Toks partneris, kaip „Heinemann“, turintis patirtį daugiau kaip 110 pasaulio šalių oro uostų, padės pasiekti užsibrėžto kokybinio tikslo.

Siekdami, kad turėtume ir mūsų šalį reprezentuojančių gaminių bei prekių, į nuomos sąlygas patys įtraukėme reikalavimą pardavinėti Lietuvoje pagamintą lietuvišką produkciją. Be to, numatėme ir minimalų lietuvių gamintojų Lietuvoje pagamintoms prekėms skiriamą prekybos plotą - ne mažiau kaip 120 kv. m (iš 1500 kv. m). Iki šiol lietuviškoms prekėms buvo dedikuota tik 90 kv. m. ploto.

- Ar visada ekonomiškai naudinga, kai stambus ryklys užima smulkių žuvelių teritoriją? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Rimanto SINKEVIČIAUS.

- Mano supratimu, nėra teisingas požiūris visas oro uosto erdves atiduoti vienam dideliam operatoriui. Nesu tikras, ar tik Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nuostatų, kurios neleidžia monopolizuoti visą teritoriją. Smulkių nuomininkų atžvilgiu tai neteisinga. Netekęs galimybės prekiauti vienintelėje vietoje, toks verslininkas gali ir subankrutuoti. Galvoju, kad buvo galima skelbti atskirus nuomos konkursus parfumerijos ir kosmetikos, gėrimų pardavėjams, visuomeninio maitinimo įmonėms, suvenyrų, lietuviškų meno dirbinių prekybai ir pan. Ką čia oro uostas prarastų?

Kita vertus, smulkūs gamintojai išsigelbėtų, jeigu sugebėtų kooperuotis, burtis į asociacijas, nes dideliems visada yra lengviau ir gauti paramą iš Ūkio ministerijos, ir ES finansavimą projektams, ir į užsienio rinkas prasmukti. Nebūtinai reikia nuosavybes subendrinti - vienytis galima ir visai kitais pagrindais. Bet lietuvių tokia natūra - net ir didieji verslo rykliai turi 4 asociacijas, kurios tik savų interesų paiso. Kai nėra vienodo požiūrio, vieningo atstovavimo, valdžia paprasčiausiai gali daryti, ką tik nori. O smulkiuosius šiandien tegaliu tik paguosti...

- Gal su mažomis lino, gintaro, lietuviškų suvenyrų parduotuvėlėmis Vilniaus oro uosto erdvė nebuvo patraukli, atrodė provinciali?

- Tarptautinis operatorius gal ir suteiks daugiau blizgesio, bet jis bus toks, kaip ir Berlyne, Frankfurte ar kitur, kur pilna kiniškų prekių. Bijau, kad neliks išskirtinio Vilniaus oro uosto veido. Ir šalies veido jos pagrindiniuose oro vartuose nebeliks, visi unifikuosimės. Viena vertus, sakome, kad esame unikalūs, išskirtiniai savo kalba, savo tradiciniais lino, gintaro gaminiais, bet šnekos lieka šnekomis, o procesai juda priešinga kryptimi - globalizacijos link.

- Galbūt tada pas mus daugiau skris pasaulio turistų?

- Bijau, kad mažiau skris, o kad vyksta unifikacija, yra labai liūdna tiesa. Tapsime mažiau įdomūs ir labai daug prarasime kitose srityse. Turizmas juk pati geriausia eksportinė prekė, kai nereikia nieko išvežti, o pinigai patys ateina. Aišku, neverta nė ginčytis, kad pasaulinio lygio reikia siekti ir oro uoste, bet tas mūsų lygis turi būti unikalus, išsiskirti iš kitų. Kodėl mes visi turime žiebtuvėliais prekiauti? Gal jie ir bus su gražiais paveikslėliais, bet ne lietuviški.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“