Visiems šventės nebūna geros

Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

2013-04-30 08:28

Rytoj daugelis dirbančių Lietuvos žmonių ilsėsis, nes politikai Tarptautinę darbo žmonių dieną paskelbė švente. Tačiau prieš kiekvieną gegužės 1-ąją kyla diskusijos, ar šventę, kuri gimė ne nepriklausomoje Lietuvoje, verta švęsti. Yra siūlymų vietoj jos švente paskelbti Konstitucijos dieną, duoti žmonėms pailsėti gruodžio 31-ąją ar pirmadienį po Motinos dienos, kad kiekvienas galėtų parvažiuoti pasveikinti artimiausio žmogaus. Tačiau prieš šventes kylančios diskusijos taip diskusijomis ir lieka.

Atkeliavo iš Amerikos

Socialdemokratai ir profsąjungų lyderiai rytoj rengia tradicinį gegužės 1-osios paradą. Tačiau dažniausiai jame tedalyvauja būtent kairiųjų pažiūrų politikai ir profsąjungų lyderiai. Paprastų žmonių būna mažai. Ar tai nereiškia, kad žmonėms ši diena tėra paprasta proga pailsėti? Gal geriau švente paskelbti, pavyzdžiui, spalio 25-ąją, Konstitucijos dieną? Juk būtent 1992 m. spalio 25 d. visos tautos referendumu buvo patvirtinta dabar galiojanti Konstitucija. Vienas iš socialdemokratų lyderių, partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas tvirtina, kad gegužės 1-oji - viena svarbiausių švenčių, kurią švęsti būtina.

„Tai nėra socialdemokratų diena, o pasaulinė diena, kai darbuotojai pirmą kartą apgynė savo teises Amerikoje. Kruvinieji įvykiai paskatino šitą dieną laikyti darbo žmonių kovos už savo teises diena. Socialdemokratai atstovauja dirbančiųjų interesams, todėl mes ją itin akcentuojame“, - paaiškino A. Sysas.

Jonines nulėmė demokratija

Parlamentaro teigimu, Lietuvoje ir taip švenčių yra 1-2 mažiau nei ES vidurkis, o ir atostogos trumpesnės nei kitur, todėl nieko blogo, kad gegužės 1-oji paskelbta švente. O, pavyzdžiui, tai, kad neminime Konstitucijos dienos, esą yra normalu, nes Lietuva turėjo daugiau nei vieną Konstituciją.

„Gal ne kairiųjų pažiūrų žmonėms gegužės 1-oji ir nėra tokia svarbi. Čia reikia jų pačių klausti. Bet tai yra mūsų kultūros dalis. Reikia kurti tokią pilietinę visuomenę, kuriai viskas yra svarbu. Kad kiekvienas žiūrėtų ne tik savęs, bet ir solidarumo. Man daug keisčiau, kad Lietuva turi daug katalikiškų švenčių ir net Jonines švenčia. Lietuva yra ne tik katalikiška valstybė, bet, pasirodo, dar ir pagoniškų elementų turi. Tačiau demokratija yra demokratija. Žmonės kadaise į Seimą išrinko daug Jonų, ir jie priėmė politinį sprendimą Jonines paskelbti švente“, - sakė A. Sysas.

Konstituciją reikia gerbti

Pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys stebisi, kad šventėmis paskelbtos ne tokios reikšmingos dienos, o Konstitucijos diena lieka šešėlyje.

„Prioritetai keistokai sudėlioti, tačiau tai yra politinių sprendimų dalykas, o jų komentuoti aš nelabai noriu. Tačiau manau, kad Konstitucijos diena turi būti švenčiama. Aš seniai už tai agituoju. Konstitucija fiksuoja svarbius Lietuvos valstybingumo ženklus, raidos kelius, todėl ji tikrai turi būti pagerbta. Aš asmeniškai tai Jonines dar švenčiu. O gegužės 1-ąją, kadangi bus išeiginė, kuo nors šiaip užsiimsiu“, - dėstė J. Žilys.

Tradicijas pakeitė urbanizacija

Žinomas etnologas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka laikosi požiūrio, kad Lietuvoje labiausiai turi būti švenčiamos su valstybingumu susijusios šventės, taip pat dienos, susijusios su pokyčiais gamtoje, nes tai sena lietuvių tradicija.

„Anksčiau Lietuvos kaime būdavo švenčiamos tik bažnytinės šventės. Jokių gegužės 1-ųjų nebuvo. Ji į Lietuvą dirbtinai atkelta. Prieškariu dar buvo patvirtinta Motinos diena - pirmasis gegužės sekmadienis. Taip pat labai įdomi buvo gegutės diena - kai gegutė užkukuoja. Tačiau pastaroji yra visiškai užmiršta“, - pasakojo profesorius.

Anot etnologo, tai nereiškia, kad būtina tradicines lietuvių šventes skelbti šventinėmis dienomis.

„Dabar aktualijos labai keičia situaciją. Pavyzdžiui, kai buvo sugalvota Motinos diena, užteko jai vieno sekmadienio. Nereikėdavo pas mamą kur nors toli važiuoti. Viskas būdavo čia pat. Arba giminės kapai būdavo čia pat. O dabar Vėlines paskelbėme švente, kad žmonės iš Dublino ar Oslo galėtų atvažiuoti giminių kapų aplankyti. Anksčiau būdavo kitaip: po darbų vakare nueidavo žvakutės uždegti, ir viskas. Nedarbo dienos atsirado tada, kai tapome miesto žmonėmis. Galbūt reikėtų prie tų aktualijų ir „prisirišti“. Gal, pavyzdžiui, nešvęskime gegužės 1-osios, bet papildomai nedirbkime pirmadienį po Motinos dienos, kad visi galėtume nuvykti pas mamas“, - svarstė L. Klimka.

Trūksta valstybingumo

Etnologas yra girdėjęs svarstymų, kad Lietuvoje valstybinių švenčių ir taip per daug - Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji, tačiau mano, kad dar viena - Konstitucijos diena - tikrai būtų reikalinga.

„Valstybingumo prasmių trūksta mūsų gyvenime. Daromės abejingi, nepilietiški. Aš už tai, kad pilietiškumas būtų stiprinamas“, - sakė L. Klimka.

Beje, neoficialiai yra apskaičiuota, kad dėl vieno laisvadienio šalies biudžetas netenka 80-100 mln. litų pajamų.

Darbo kodeksas numato, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis, kurių yra 15:

1) sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną;

2) Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

3) Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną;

4-5) sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;

6) gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną;

7) pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną;

8) pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną;

9) birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną;

10) liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;