Visi savaitgalį - ant slidžių

Viskas po ranka

Dar ne taip seniai kiekvienos žiemos lyg išganymo laukiantys slidinėjimo entuziastai turėjo labai elementarų pasirinkimą - vykti į tolimą, mažiausiai savaitę trunkančią kelionę į kalnus Europos žiemos kurortuose arba savaitgalį važiuoti paslidinėti į kaimynę Latviją. Pastarąjį variantą dažniausiai rinkdavosi nenorintys per daug išlaidauti ir tik pradedantys slidinėjimo entuziastai.

Pastaraisiais metais ši situacija pasikeitė kardinaliai. Ką jau kalbėti apie tai, kad dabar Lietuvoje slidinėti galima net vasarą - po saugančios nuo saulės ir lietaus Druskininkų arenos stogu. Slidinėjimo paslaugos žiemą siūlomos ne tik šiame kurorte ir sostinėje, bet ir pajūryje, Žemaitijoje, Ignalinoje, Anykščiuose, Jonavoje.

Iliuzijų turėti neverta. Lietuva ne kalnų kraštas, tad po atviru dangumi esančios lietuviškos slidinėjimo trasos niekada neprilygs Šveicarijos, Austrijos, Italijos ar Prancūzijos. Net ir tos pačios Lenkijos ar Slovakijos. Tačiau jų gerumas ne infrastruktūra. Nors ir ši sparčiai gerėja.

„Koks mūsų pranašumas? Tas, kad esame vos už poros minučių kelio nuo Vilniaus senamiesčio. Vargu ar gali būti patogiau. Užsimanei po darbo nusileisti nuo kalno, prašom, niekur nereikia toli važiuoti. Kaip ir ilgai organizuoti, kad galėtum paslidinėti kartu su šeima, vaikais ar draugais. Ir visą savaitę, išskyrus sekmadienį, slidinėti galima net iki 23 valandos. Be to, mūsų kainos tikrai mažesnės nei Alpių kalnuose ir tokios pačios kaip ir Latvijoje“, - pagrindinius lietuviškų „kalnų“ slidinėjimo trasų pranašumus vardijo Liepkalnio žiemos slidinėjimo centro projektų ir personalo vadovė Eglė Virbašiūtė.

Jos teigimu, būtent dėl tokio prieinamumo ir patogumo slidinėjimas Lietuvoje labai sparčiai populiarėja. Todėl ant Liepkalnio kalvos, kurioje įrengta dešimt trasų, pramogautojų netrūksta.

„Jaučiasi, kad žmonės labai išsiilgo žiemos ir jos malonumų. Esame vienas didžiausių tokių slidinėjimo centrų visame Pabaltijyje. Trasos įvairios, atnaujintos ir patobulintos, todėl jose yra ką veikti ne tik naujokams, bet ir patyrusiems slidininkams. Pas mus atvykstantys žmonės žino ko nori. Tėveliai moko vaikus, jaunimas renkasi sniego parką“, - sakė E.Virbašiūtė.

Niekam ne paslaptis, kad didžiausias slidinėjimo atvirame ore priešas mūsų šalyje yra lietus.

„Tai labiausiai mūsų darbui trukdantis dalykas. Jei nėra lietaus, mes galime veikti net orui sušilus iki dešimties laipsnių. Patrankos sniego „prišaudys“. Tačiau užtenka tik dangui „prakiurti“ ir visi slidinėjimai baigiasi“, - apgailestavo E.Virbašiūtė.

Svarbu entuziazmas

Nuo antrosios šių metų dienos ne tik pajūrio gyventojai slidinėja nuo Utrių kalno, esančio visai šalia Gargždų ir visai netoli Klaipėdos. Šios slidinėjimo trasos įrengimą inicijavo patys Lapių ir dar kelių aplinkinių kaimų žmonės.

„Žmonių netrūksta ir darbo tikrai užtenka. Dabar moksleivių atostogos, tad atvažiuoja ne tik jie, bet ir tėveliai. Kartais net tenka keltuvo kiek ilgiau palaukti. Bet ilgiau kaip dešimt minučių pasikėlimui ant kalno sugaišti netenka. Trasos pas mus neblogos, leido oras jas tinkamai paruošti. Įrengėme net trasą pradedantiesiems, kuria galima čiuožinėti nemokamai“, - džiaugėsi Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė.

Utrių kalną dažniausiai renkasi Klaipėdos, Telšių, Šilutės ir Plungės regionų gyventojai.

„Svarbiausia, kad jiems nereikia toli važiuoti. Plungėje taip pat yra slidinėjimo trasa, bet plungiškiai atvažiuoja pas mus, kiti vyksta į Plungę. Žmonės nori išbandyti įvairias trasas. Todėl mes net nesame konkurentai“, - tvirtino L.Karbauskienė.

Netoli Plungės esančiame Mortos kalne šią savaitę veikti pradėjo trasa pažengusiesiems ir „Snow parkas“. Žadama, kad didžiojo kalno trasa visus pakvies jau šį savaitgalį.

Jonava - ne Austrija

Pernai vos tris dienas veikęs vienas naujausių šalyje Jonavos slidinėjimo centras šį sezoną pradėjo praėjusį savaitgalį. Ir sulaukė tokio antplūdžio, kad jo šeimininkai neslėpė nustebimo.

„Tikrai nemanėme, kad atsiras tiek daug norinčių paslidinėti. Per dvi dienas mus aplankė apie tūkstantis žmonių. Tiesiog nusidriekė nemažos eilės. Mes patys galvojome, na, gal bus per dieną koks 100 ar 200. Tačiau teisūs buvo Slidinėjimo federacijos atstovai, prognozavę pusę tūkstančio“, - teigė Jonavos rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro direktorė Regina Stupurienė.

Pasak jonaviškės, lietuviai lietuviškas slidinėjimo trasas renkasi dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia jie jose jaučiasi kaip namie. Nereikia tam ilgai ruoštis. Juk norint paslidinėti Europoje reikia imti atostogas. Mums tas ypač palanku, nes esame įsikūrę šalies centre ir mus patogu pasiekti iš visų pusių. Nors Joninių slėnio kalnas nedidelis, vilioja ir nedidelės kainos. Pas mus trys slidinėjimo valandos suaugusiajam kainuoja tik du eurus, vaikui - eurą. Viso komplekto inventoriaus nuoma valandai kainuoja 4 eurus“, - sakė R.Stupurienė.

Jonaviškiai nebijo pripažinti, kad šioje srityje dar yra visiški naujokai, todėl ne tik dirba, bet ir mokosi.

„Pernai dirbome tik tris dienas. Šiemet taip pat dar vos kelias dienas veikiame. Mielai įsiklausome į lankytojų pastabas ir nuomonę. Aišku, būna ir labai arogantiškų, kurie pareiškia: aš slidinėjau Austrijoje, Norvegijoje ir panašiai. Tokiems primename, kad čia Jonava“, - teigė R.Stupurienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“