Visa tiesa apie melą

Jei šįryt kolega, sakydamas, jog į darbą atėjote išsitepęs veidą, žiūrės į kairę ir kiek žemyn, - jis greičiausiai meluoja. Taip pokalbį apie kūno kalbos atveriamas tiesas ir žmogaus vidinio pasaulio labirintus pradeda psichologiją studijuojanti socialinių darbų ekspertė Dalė Daiva Gasparavičiūtė. Ne vienerius metus besimokanti kūno kalbos ekspertė teigia, jog sureikšminti balandžio 1-osios, vadinamosios Melų dienos, nereikėtų, nes žmonės ir taip meluoja visą gyvenimą...

D.D. Gasparavičiūtė įsitikinusi, kad kūno kalbos žinojimas apie asmenį atskleidžia absoliučiai viską. Paprasčiausias pavyzdys: jeigu pokalbininkas yra dešiniarankis, o ką nors sakydamas žvelgia kairėn, kiek žemyn, juo tikėti nepatartina. Ir atvirkščiai - jei pokalbininkas yra kairiarankis, o kalbėdamas žiūri į dešinės pusės apačią, - toks žmogus meluoja.

Anot D.D. Gasparavičiūtės, kai kuriose pasaulio šalyse šios metodikos profesionalai yra labai vertinami. Jais pasitikima lygiai taip pat, kaip melo detektoriais. Į tokių ekspertų išvadas atsižvelgiama ir teismuose. Dažnai nuo jų išvadų priklauso teisiamojo likimas. Stebėdami teisiamojo kūno kalbą, profesionalai nustato, ar šis tikrai galėjo padaryti nusikaltimą ir ar jis, prisiekęs Biblija, iš tiesų sako tik tiesą.

"Tačiau Lietuvoje kūno kalbos ekspertų veikla niekada nebus įteisinta. Todėl, kad mūsų šalies valdymo struktūrose yra tiek melo, jog nuoga tiesa šiai sistemai būtų labai nepatogi", - "Vakarų ekspresui" tvirtino D.D. Gasparavičiūtė.

Melagiai visuomet išsiduoda

Kūno kalbą studijuojate iš smalsumo ar todėl, kad šių žinių reikalauja profesija?

Pradžią tam davė darbo patirtis vienoje iš įkalinimo įstaigų. Joje mes adaptavome tokią metodinę medžiagą, kurią dabar taikau savo darbo praktikoje, o šiuo metu dirbu su paaugliais. Žinia, įkalintieji dažniausiai nesako visos tiesos. Jai nustatyti būtina kompetencija, kūno kalbos išmanymas. Kitaip tai vadinama neverbalika. Pokalbis su žmogumi atskleidžia tik 10 proc. tiesos apie jį, visa kita apnuogina jo kūno kalba. Žinoma, jei tik ją moki.

Kokie specifiniai judesiai, o gal veido mimika išduoda melagį?

Profesionalai tai lengvai nustato užduodami tinkamai suformuluotą klausimą ir stebėdami, kaip elgiasi žmogus į jį atsakydamas. Pati reikšmingiausia ir būtina detalė yra išsiaiškinti, ar apklausiamas asmuo dešiniarankis, ar kairiarankis. Tą nustatyti nėra paprasta, nes tarybiniais laikais kairiarankiai buvo slopinami, verčiami valgyti ir rašyti dešine. Nustačius šį faktą, užduodamas klausimas. Jei kairiarankis asmuo meluoja, atsakydamas jis būtinai žiūrės į dešinės pusės apačią. Jei meluoja dešiniarankis, jis atsakydamas žiūrės į kairės pusės apačią. Metodu galima pasitikėti 100 proc., nes ši melo nustatymo technika yra pasaulinė. Švedijoje ji yra taikoma kalėjimuose, dirbant su narkomanais. Beje, meluodamas dešiniarankis nevalingai pakreipia kūną į kairę pusę, tą daro nesąmoningai. Net turėdama žinių, aš pati elgiuosi taip pat. Žmogus negali savęs kontroliuoti tam tikrose momentinėse situacijose.

Išduoti gali ir šypsena. Jei šypsosi tik lūpos, o akys ne - tokia būsena yra dirbtinė. Šypsantis nenuoširdžiai dirbtinė veido išraiška išlaikoma ilgiau. Meluojant padažnėja kvėpavimas, arba atvirkščiai - jis sulaikomas. Melo kalba turi daug išraiškos formų. Kūno kalbos ekspertai viską sudėlioja į visumą ir tuomet daro išvadas.

Anot ekspertės, netiesa, kad įmanoma apgauti melo detektorių. Kita vertus, neretai galima apsieiti ir be specifinių aparatų - užtenka išmanyti žmogaus kūno kalbą.

"Tardydami" savo vaikus tėvai dažnai liepia šiems žiūrėti į akis. Ar tiesus žvilgsnis visuomet reiškia tiesą?

Vienoje televizijos laidoje stebėjau, kaip pokalbininkas, atsakydamas žurnalistui į klausimą, išverčia akis į kamerą ir stengiasi nemirksėti. Jis žiūrėjo tiesiai, išplėstomis akimis. Ko gero, manė, kad toks žvilgsnis turėtų sudaryti įspūdį, jog jis nemeluoja. Tačiau toks elgesys tik parodo, jog laidos herojus norėjo nuslėpti tiesą. Natūraliai mes kalbėdami mirksime, nes akies ragena išsausėja, ją nuolat reikia drėkinti mirksint. Susijaudinę mirksime dar dažniau. Kai stengiamasi elgtis nenatūraliai, tai kalba apie mūsų elgesio netikrumą, dirbtinumą.

Tikriausiai jums lengva nustatyti, ar mūsų politikai meluoja į kameras? Pavyzdžiui, ar Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius dažnai tautai sako netiesą?

Šis politikas dažnai nudelbia akis, mažai žiūri į kameras atviru žvilgsniu. Tačiau tai nereiškia, kad jis nuolat meluoja. Greičiau - atsakydamas labai daug mąsto, kaip teisingai tai daryti. Galbūt jis priklauso klausos kanalo tipui. Tokie žmonės pokalbio metu tam, kad suvoktų informaciją, atsuka kūną į pokalbininką ir visą informaciją skenuoja ilgiau nei įprastai tai turėtų daryti. A. Kubilius tiesą linkęs nutylėti.

Pavyzdžiui, yra Seime viena politikė, nuolat apsivejanti kojomis kėdę. Tai kalba apie žemą šios moters savivertę.

Vien stebint televizijos laidas pagauti meluojančius politikus ne taip paprasta. Jie dažnai slepia veidus, stengiasi išvengti kamerų, o sekundės neužtenka tam, kad suprastum jo neverbaliką. Tikslo sekti politikus neturiu, todėl dažnai jų elgesio ir nestebiu. Beje, nutylėjimas taip pat gali reikšti pasyvų melą...

Lietuvai tiesa nepatogi

Lietuvą sudrebinęs pedofilijos skandalas narstomas po kaulelį, tačiau niekas iki šiol negali pasakyti, kuri pusė šioje istorijoje sako tiesą...

Kai pagrindinio įtariamojo pedofilija žurnalistai klausinėjo apie mergaitės motiną, šis elgėsi natūraliai. Tai rodė jo žvilgsnis. Tačiau paklausus apie pačią mergaitę, iškart buvo intensyviai išpūstos akys. Atsakinėdamas šis žmogus melavo. Tai darė ne vieną kartą.

Meluojama dėl egoizmo, egzistuoja tikslinis melavimas, sociopatinis. Nei lytis, nei amžius neturi tam įtakos. Vaikai tam tikrame amžiuje gyvena fantazijų pasaulyje, bet to tikrai negalima vadinti melu. Nėra jokių rimtų tyrimų, patvirtinančių, kad moterys meluoja geriau. Egzistuoja tik tam tikri skirtingi kūno kalbos dalykai Ištraukos iš D. Gasparavičiūtės socialinio darbo

Jeigu kūno kalbos ekspertais pasitikima užsienio šalyse, kodėl tokia metodika ir jos taikymas tam tikrose struktūrose iki šiol neįteisinta Lietuvoje?

Kūno kalbos metodiką propaguoja labai daug šalių. Lietuva į šį sąrašą niekada nepateks. Kūno kalbos ekspertai būtų tiesiog nepatogūs. Pas mus tiriamos tam tikros bylos, kuriose ir dabar profesionalių psichologų, psichoterapeutų apklausos nevertinamos rimtai. Jei vaiko apklausa pedofilijos byloje yra ne rodiklis, kaip tokioje šalyje įteisinti kūno kalbos metodikos taikymą? Lietuvoje daug kas meluoja ir tam turi savų priežasčių.

Visame pasaulyje vaiko piešinys yra pats reikšmingiausias jo išgyvenimų rodiklis. Spalva, padėtis, detalės - viskas atsispindi piešinyje. Jei vaiko nerimas susijęs su kokia nors detale ar asmeniu, piešinyje šis akcentas bus taip įspaustas, jog net kitoje lapo pusėje bus aiškiai matomas. Pas mus į tai niekada nebus žiūrima rimtai. Norima nuslėpti tiesą.

Išeitų, kad Lietuva - melagių šalis?

Negaliu taip sakyti. Pati čia gyvenu. Omenyje turėjau tam tikras valdymo, teisėsaugos struktūras. Lieka tik apgailestauti, nes kūno kalbos ekspertų pagalba būtų neįkainojama. Olandijoje yra vienas profesionalas, dirbantis su recidyvistais, sociopatais. Iš veido mimikų jis nustato, ar visi jie yra potencialūs žudikai. Šį darbą atlieka ne jis vienas, bet visa ekspertų grupė - teisėsaugininkai, tyrėjai, psichologai ir kt. Olandai tikina, kad toks bendras darbas duoda puikių rezultatų.

Nuolat meluoja tik sociopatai

Yra posakis "nepataisomas melagis". Kokiems asmenims jūs jį pritaikytumėte?

Nuolat meluoja sociopatai. Yra tokia grupė žmonių, kurių savęs vertinimas žemas. Jie susikuria savo pasaulį ne iš piktos valios, o dėl išgyventų sunkumų, ir jame gyvena. Tai daro siekdami palengvinti savo būtį. Sakykime, aš neturiu gražių namų, tuomet meluoju ir taip pabėgu nuo realybės.

Nejaugi kiekvienas žmogus yra nuspėjamas? Gal yra ir mokančių puikiai maskuoti savo kūno kalbą?

Deja, tokių nėra. Net kūno kalbos ekspertai profesionalai nesugeba savęs suvaldyti. Vegetacinės reakcijos, tokios, kaip širdies plakimas, paraudimas arba išbalimas, kvėpavimas, - beveik nevaldomos. Sakoma, jog galima apgauti melo detektorių. Netiesa. Pavyzdžiui, kai dirbau kalėjime, sužinojau, kaip kaliniai save nuteikia prieš patikrinimą. Sakykim, užduoda klausimą, ar užmušė žmogų, jis sako "ne", bet mintyse nuolat šmėžuoja "taip, taip, taip", o kūnas į mintis reaguoja.

Paprastai visi nuteistieji sakosi esą nuteisti be kaltės. Sutikote tokių, kurie iš tiesų kali neįvykdę nusikaltimo?

Taip. Vienas iš tokių atvejų - praeityje nuskambėjęs įvykis, kai Šiauliuose buvo susprogdintas mokesčių inspekcijos pastatas. Nuteistas jaunas žmogus gavo kalėti 15 metų. Gal jis ir yra vagišius, tačiau nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas, nepadarė. Šis žmogus net išsiaiškino, kas įvykdė nusikaltimą, bet pagal "zonos" įstatymus, jis, "bachūras", negali skųsti ir bendradarbiauti su pareigūnais. Vyrukas, prisiėmęs svetimą kaltę, sėdi už tai, ko nėra padaręs. Tokių yra ir daugiau.

Kas mus išduoda

Jei kalbėdamasis žmogus nuolat vengia pokalbininko akių, nukreipia žvilgsnį į šalį, galima manyti, jog jis kažką slepia, jaučiasi nesaugiai ir pan. Akių kontaktas padeda bendravimui, tai rodo klausančiojo dėmesį, skatina kalbėti, atsiverti.

Gestai, poza gali parodyti žmogaus jausmus: pyktį, nerimą, džiaugsmą ir pan. Žinodami gestų reikšmę, mes galime stengtis suvaldyti savo jausmus arba juos išryškinti. Pavyzdžiui, norėdami parodyti dėmesį, palinkstame į priekį, linksime galva ir pan.

Balso tembras, intonacija, tempas taip pat atspindi žmogaus emocinę būseną. Valdydami savo balsą, mes galime būti labai įtaigūs, patraukti dėmesį ir pan.

Vegetatyvinės reakcijos - prakaitavimas, pabalimas ar paraudimas, - gali paliudyti apie žmogaus susijaudinimą, baimę, įniršį, džiaugsmą.

Tarpasmeninė erdvė liudija apie tarpasmeninių santykių tarp žmonių pobūdį. Nedidelis 0,5-1,2 m atstumas liudija apie draugiškus santykius tarp žmonių. 1,2-3 m atstumas būdingas formaliems santykiams.

Šypsantis ir sakant netiesą šypsosi tik lūpos, o akių vokų padėtis beveik nesikeičia (kalbant tiesą - akių vokai pasitempia aukštyn).

Dirbtinė veido išraiška išlaikoma ilgiau nei įprasta.

Melo išraišką išduoda kvėpavimas.

Melavimas sudirgina centrinę nervų sistemą, tai sukelia netikrumo jausmą.

Aukštyn ir kairėn žiūrima, jei pasakojamas prisimenamas įvykis, o jei meluojama, tai gali žiūrėti aukštyn ir dešinėn, nes negali iš atminties iškviesti turimos informacijos;

Keliaujantis žvilgsnis reiškia, kad žmogus apmąsto įvairias galimybes.

Vaida JUTKONĖ