Virgilijus Poderys: galėtų būti sukurta Energetikos ir klimato kaitos ministerija

Siekdami taupyti lėšas Seimo „tvarkiečiai“ siūlo sujungti Ūkio ir Energetikos ministerijas. Parlamentarai Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius užregistravo tai numatančius įstatymų pakeitimus.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, priklausantis valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, tokį siūlymą laiko skubotu ir mano, kad ateityje reikėtų svarstyti Energetikos ministerijos funkcijų išplėtimą. Interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai jis sakė, kad galėtų atsirasti, pavyzdžiui, Energetikos ir klimato kaitos ministerija.

- Kaip vertinate „tvarkiečių“ siūlymą sujungti Ūkio ir Energetikos ministerijas?

- Tai, mano nuomone, ankstyvas pasiūlymas. Manyčiau, kad maždaug po 2020 metų reikėtų peržiūrėti Ūkio, Energetikos ir Aplinkos ministerijų užduotis ir funkcijas. Yra įvairių galimų variantų, bet iki 2020 metų tikrai nereikėtų kalbėti apie ministerijų sujungimą, nes Energetikos ministerija buvo įsteigta dėl didžiųjų energetinių strateginių projektų įgyvendinimo. Yra daugybė nebaigtų projektų, ypač dėl Ignalinos atominės uždarymo, nes laukiama apie 1,5 milijardo eurų papildomo finansavimo iš ES, ypatingos svarbos užduotis - atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos ir prisijungimas prie Vakarų sistemos, kiti projektai. Po 2020 metų susiformuos tam tikras aiškumas ir tada bus galima spręsti.

Raginčiau atidžiau atkreipti dėmesį į pasaulines tendencijas - akivaizdu, kad klimato kaitos ir energetikos klausimus siekiama spręsti integraliai. Pavyzdžiui, Danijoje šią sritį kuruojanti ministerija taip ir vadinama - Energetikos ir klimato kaitos ministerija. Mano nuomone, Energetikos ministerija turėtų būti atsakinga ir už energetinį efektyvumą. Šiuo metu šia sritimi rūpinasi Aplinkos ministerija. Esu tikras, kad pirmiausiai reiktų peržiūrėti institucijų įgyvendinamą veiklą ir įvertinti darbų pasidalijimą. Tik tuomet būtų galima apsispręsti dėl ministerijos pavadinimo. Juk svarbiausia - jai tinkamai suformuluoti užduotis.

- Jūs siūlote ne sujungti Energetikos ir Ūkio ministerijas, o išplėsti Energetikos ministerijos funkcijas?

- Reikėtų vertinti ne pastatų vietą, patalpų plotą, o ministerijoms iškeltas užduotis ir pasiektus rezultatus. Manau, kad Energetikos ministerija turėtų būti išplėsta, o ne panaikinta, nes jau nuo 2019-ųjų ar 2020-ųjų, priklausomai nuo Europos Sąjungos teisės aktų, turėsime parengti integruotus energetikos ir klimato kaitos planus, bus stebima ir tarša, ir energetinis efektyvumas. Šiuo metu šie klausimai sprendžiami Aplinkos ministerijoje.

- Ministerijas sujungti pasiūlę politikai sako, kad tai leistų sutaupyti lėšų, nes darbuotojų aparatas per daug išpūstas?

- Tai populiarus teiginys, tačiau aš pradėčiau nuo strateginių valstybės tikslų ir to, kas efektyviausiai juos įgyvendintų. Tuomet sutaupymai savaime atsirastų. Esu tikras - tinkamiems tikslams būtina įsteigti tinkamą instituciją - o ne aritmetiškai skaičiuoti etatus.

-Kai kurie politikai įtaria, kad valdantieji nesiryžta daryti tokios reformos, nes neturi kandidatų į laisvą ūkio ministro postą.

- Kandidatų tikrai yra. Jeigu juos įvardintume - būtų nuo Seimo iki Vyriausybės narių...

- Jūs kalbate apie galimas reformas 2020 metais, tai reikštų, kad jas vykdytų jau kita valdžia, kitos kadencijos Seimas ir nauja Vyriausybė.

- Manau, kad šis Seimas galėtų paruošti dirvą galimai reformai, pavyzdžiui, ištirti galimas reformos pasekmes parlamentinės kontrolės formatu, apsispręsti dėl ministerijų funkcijų išgryninimo. Šiandien aktualūs ne tik klimato kaitos iššūkiai, bet ir inovacijos, skaitmenizacija. Galbūt reikalinga infrastruktūros ministerija? Akivaizdu, šiuos klausimus būtina spręsti kompleksiškai.