Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse gyventojų sumažėjo mažiausiai

Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse gyventojų sumažėjo mažiausiai

2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų, praneša Statistikos departamentas.

Per dešimtmetį nuo 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 procento (440,6 tūkst.). Gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.) – per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst., ir neigiama natūrali kaita, dėl kurios gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. (23,1 proc.).

Mieste gyveno du trečdaliai (2 mln. 31,2 tūkst., arba 66,7 proc.) gyventojų, kiti – 1 mln. 12,2 tūkst., arba 33,3 proc., – gyveno kaime.

Miesto gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų sumažėjo 300,9 tūkst. (12,9 proc.), kaimo – 139,7 tūkst. (12,1 proc.).

Šalies didžiuosiuose miestuose gyveno 40,2 procento visų šalies gyventojų. Gyventojų skaičius sumažėjo visuose didžiuosiuose miestuose: Šiauliuose – 18,4 procento, Panevėžyje – 16,7, Kaune – 16,6, Klaipėdoje – 15,9, Vilniuje – 3,3 procento.

1 lentelė. Gyventojų skaičiaus pokyčiai

Surašymo metai

Gyventojų skaičius, tūkst.

Gyventojų skaičius, proc.

Gyventojų tankis, gyv./km²

Iš viso

mieste

kaime

miesto

kaimo

2001

3484,0

2332,1

1151,9

66,9

33,1

53,4

2011

3043,4

2031,2

1012,2

66,7

33,3

46,6

Gyventojų skaičius, palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, padidėjo tik keturiose savivaldybėse: Klaipėdos rajono – 11 procento, Neringos – 7,7, Vilniaus ir Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 procento. Likusiose 56 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo. Daugiau nei penktadaliu gyventojų skaičius sumažėjo šiose savivaldybėse: Visagino – 23,6 procento, Akmenės rajono – 22,9, Pagėgių – 22,2, Kelmės rajono – 20,6, Biržų rajono – 20,5, Ignalinos rajono – 20,1, Jurbarko rajono – 20,1 proc.

2011 m. surašymo duomenimis, gyventojų tankis šalyje per dešimtmetį sumažėjo ir siekė 46,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre (2001 m. – 53,4 gyventojo). Gyventojų tankis savivaldybėse svyravo nuo 2 tūkst. gyventojų viename kvadratiniame kilometre Kauno mieste iki 11,4 gyventojo Varėnos rajone.

Lytis ir amžius

Lietuvoje gyveno 1 mln. 402,6 tūkst. vyrų ir 1 mln. 640,8 tūkst. moterų. Moterys sudarė 53,9 procento visų šalies gyventojų. Moterų buvo 238,2 tūkst., arba 17 procento, daugiau negu vyrų (2001 m. moterų buvo 225,7 tūkst., arba 14 proc., daugiau nei vyrų).

2 lentelė. Gyventojų sudėties pagal lytį pokyčiai

Surašymo metai

Gyventojų skaičius, tūkst.

Gyventojų skaičius, proc.

Iš viso

vyrai

moterys

vyrai

moterys

2001

3484,0

1629,2

1854,8

46,8

53,2

2011

3043,4

1402,6

1640,8

46,1

53,9

2011 m. surašymo duomenimis, 1000 vyrų teko 1170 moterų (2001 m. – 1139). Gyventojų amžiaus grupėse iki 29 metų vyrų skaičius nežymiai viršijo moterų, 30–34 metų amžiaus moterų ir vyrų buvo beveik tiek pat (1000 vyrų teko 1005 moterys). Vyresnio amžiaus grupėse vis didesnę gyventojų dalį sudarė moterys.

Vidutinis šalies gyventojų amžius pailgėjo ir siekė 41 metus (2001 m. – 37 metus), vyrų – 38, moterų – 43 metus (2001 m. – atitinkamai 35 ir 39).

Santuokinė padėtis

Didėjo niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis: 32,2 procento vyrų ir 23,5 procento moterų niekada negyveno santuokoje (2001 m. – atitinkamai 28,3 ir 21,2 proc.). Sumažėjo vyrų ir moterų, gyvenančių santuokoje, dalis. 2011 m. vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių vyrų, moterys – 45,9 procento visų 15 metų ir vyresnių moterų (2001 m. – atitinkamai 60,7 ir 51,6 proc.). Per dešimtmetį padaugėjo išsituokusiųjų ir našlių. Išsituokusių moterų buvo 1,6, o našlių – 6 kartus daugiau negu vyrų.

Tautybė

Surašymo metu buvo surašyti 154 tautybių gyventojai. Didžiausią gyventojų dalį sudarė lietuviai – 84,2 procento, lenkai – 6,6, rusai – 5,8, baltarusiai – 1,2 procento (2001 m. lietuviai – 83,4 proc., lenkai – 6,7, rusai – 6,3, baltarusiai – 1,2 proc.).

Pilietybė

2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 108 valstybių pilietybę turintys gyventojai. Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 99,3 procento visų šalies gyventojų. Dauguma (99,8 proc.) šalies gyventojų nurodė turintys vieną pilietybę, 4,1 tūkst. – dvi pilietybes.

Gimtoji kalba

Pirmą kartą Lietuvos gyventojų surašymų istorijoje gyventojai galėjo nurodyti dvi gimtąsias kalbas. Vieną gimtąją kalbą nurodė 99,4 procento gyventojų, iš jų 85,4 procento kaip gimtąją nurodė lietuvių kalbą. Dvi gimtąsias kalbas nurodė 0,6 procento (17,2 tūkst.) gyventojų, dažniausiai – lietuvių ir rusų, lietuvių ir lenkų, rusų ir lenkų kalbas.

Religija

Dauguma Lietuvos gyventojų (2 mln. 350,5 tūkst., arba 77,3 proc.) priskyrė save Romos katalikų bendruomenei (2001 m. – 79 proc.). Stačiatikių (ortodoksų) tikėjimą išpažino 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikių – 23,3 tūkst. (0,8 proc.) gyventojų. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 procento gyventojų.

Išsilavinimas

Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis per dešimtmetį tarp surašymų išaugo – aukštąjį išsilavinimą turėjo 585,5 tūkst., arba 21,2 procento gyventojų (2001 m. – 388,5 tūkst., arba 12,6 proc.). Daugiau kaip pusė (1 mln. 895,6 tūkst., arba 68,7 proc.) šalies gyventojų turėjo vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą.

Moterų, įgijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, buvo daugiau nei vyrų. Trečdalis vyrų ir 42,3 procento moterų buvo įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Dauguma baigusiųjų aukštąjį ir aukštesnįjį mokslą – miesto gyventojai (atitinkamai 81,6 ir 69,8 proc.).

Kalbų mokėjimas

2011 m. surašymo duomenimis, 1 mln. 265,8 tūkst., arba 41,6 procento, gyventojų (2001 m. – 1 mln. 380,6 tūkst., arba 39,7 proc.), be gimtosios kalbos, mokėjo vieną užsienio kalbą, dažniausiai – rusų, anglų, lietuvių, vokiečių ir lenkų. Kas trečias gyventojas (2001 m. – kas ketvirtas) nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas, daugiausia – rusų ir anglų, rusų ir lenkų, anglų ir vokiečių. Kad moka tris užsienio kalbas, nurodė 6,6 procento gyventojų (2001 m. – 5 proc.), o keturias ar daugiau – 1,3 procento (2001 m. – 0,8 proc.).

Pragyvenimo šaltiniai

Iš surašymo lape įvardytų pragyvenimo šaltinių buvo galima nurodyti ne daugiau kaip tris. Vieną nurodė beveik visi gyventojai, du – 13,4 procento, tris – 1,6 procento. Darbo užmokestį, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nurodė 1 mln. 93 tūkst. (35,9 proc.) gyventojų (2001 m. – 28,6 proc.).

Ekonominis aktyvumas ir užimtumas

2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 2 mln. 553 tūkst. 16 metų ir vyresnių gyventojų, iš kurių 57,5 procento (1 mln. 467 tūkst.) buvo ekonomiškai aktyvūs (užimti gyventojai ir bedarbiai). Ekonominio aktyvumo lygis šalyje per dešimtmetį tarp surašymų išliko toks pats. Didžiausias ekonominio aktyvumo lygis užfiksuotas Neringos sav. – 68,3 procento, Visagino sav. – 66,6, Vilniaus m. sav. – 65,5, Vilniaus r. sav. – 62,6, Klaipėdos m. sav. – 60,7, Elektrėnų sav. – 60,6, Šiaulių m. sav. – 60,2 proc. Mažiausias aktyvumo lygis buvo Alytaus r. sav. – 46,2 proc., Lazdijų – 46,7, Anykščių r. sav. – 47,8, Šakių r. sav. – 48,2, Kalvarijos sav. – 48,2, Kelmės r. sav. – 48,5 procento.

Užimti gyventojai sudarė 46 procento (1 mln. 175,4 tūkst.) visų 16 metų ir vyresnių gyventojų. Šalies gyventojų užimtumo lygis buvo panašus kaip ir 2001 m.

Surašymo metu buvo surašomi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, t. y. gyventojai, nuolat gyvenę Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos gyventojai, buvę užsienyje iki vienų metų. 1 mln. 39 tūkst. gyventojų susirašė elektroniniu būdu arba buvo surašyti jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, 23,4 tūkst. – instituciniuose namuose (ilgalaikio gydymo ligoninėse, vaikų, senelių globos namuose, nakvynės namuose, specialiosiose mokyklose, kalėjimuose, vienuolynuose ar pan.).


Gyventojų rodikliai pagal apskritis ir savivaldybes 2012 m. kovo 1 d.

 

Iš viso

Vyrai

Moterys

Gyventojų skaičiaus pokytis, palyginti su 2001 m. (prieaugis / sumažėjimas), proc.

1000 vyrų tenka moterų

Gyventojų tankis, gyv./km²

Iš viso

3043429

1402604

1640825

-12,6

1170

46,6

Alytaus apskritis

157766

73699

84067

-16,0

1141

29,1

Alytaus m. sav.

59964

27794

32170

-16,1

1157

1499,1

Alytaus r. sav.

28167

13687

14480

-13,5

1058

20,1

Druskininkų sav.

21803

9692

12111

-14,3

1250

48,0

Lazdijų r. sav.

22455

10610

11845

-17,2

1116

17,2

Varėnos r. sav.

25377

11916

13461

-18,5

1130

11,4

Kauno apskritis

608332

277899

330433

-13,3

1189

75,2

Birštono sav.

4626

2070

2556

-14,9

1235

37,3

Jonavos r. sav.

46519

21572

24947

-11,0

1156

49,3

Kaišiadorių r. sav.

33786

17126

16660

-10,3

973

31,1

Kauno m. sav.

315993

139810

176183

-16,6

1260

2012,7

Kauno r. sav.

85998

40921

45077

5,4

1102

57,5

Kėdainių r. sav.

54057

24919

29138

-17,8

1169

32,2

Prienų r. sav.

29859

14053

15806

-16,4

1125

29,0

Raseinių r. sav.

37494

17428

20066

-15,1

1151

23,8

Klaipėdos apskritis

339062

157344

181718

-12,1

1155

65,1

Klaipėdos m. sav.

162360

73803

88557

-15,9

1200

1656,7

Klaipėdos r. sav.

51308

24860

26448

11,0

1064

38,4

Kretingos r. sav.

41345

19357

21988

-9,5

1136

41,8

Neringos sav.

2570

1267

1303

7,7

1028

28,6

Palangos m. sav.

15732

7025

8707

-10,7

1239

199,1

Skuodo r. sav.

20591

9779

10812

-19,6

1106

22,6

Šilutės r. sav.

45156

21253

23903

-18,3

1125

26,5

Marijampolės apskritis

161649

76525

85124

-14,3

1112

36,2

Kalvarijos sav.

12056

5711

6345

-13,2

1111

27,3

Kazlų Rūdos sav.

13235

6258

6977

-11,4

1115

23,8

Marijampolės sav.

61366

29151

32215

-13,4

1105

81,3

Šakių r. sav.

32488

15294

17194

-16,2

1124

22,4

Vilkaviškio r. sav.

42504

20111

22393

-15,4

1113

33,8

Panevėžio apskritis

250390

115039

135351

-16,5

1177

31,8

Biržų r. sav.

28171

13028

15143

-20,5

1162

19,1

Kupiškio r. sav.

20251

9282

10969

-17,8

1182

18,8

Panevėžio m. sav.

99690

44270

55420

-16,8

1252

1993,8

Panevėžio r. sav.

39011

18870

20141

-9,0

1067

17,9

Pasvalio r. sav.

28378

13342

15036

-18,7

1127

22,0

Rokiškio r. sav.

34889

16247

18642

-17,8

1147

19,3

Šiaulių apskritis

301686

138744

162942

-18,5

1174

35,3

Akmenės r. sav.

23307

10707

12600

-22,9

1177

27,6

Joniškio r. sav.

26173

12172

14001

-18,0

1150

22,7

Kelmės r. sav.

32412

15304

17108

-20,6

1118

19,0

Pakruojo r. sav.

23745

11182

12563

-19,4

1124

18,0

Radviliškio r. sav.

42389

19802

22587

-18,7

1141

25,9

Šiaulių m. sav.

109328

48541

60787

-18,3

1252

1349,7

Šiaulių r. sav.

44332

21036

23296

-14,1

1107

24,5

Tauragės apskritis

110059

51509

58550

-18,0

1137

25,0

Jurbarko r. sav.

30186

14113

16073

-20,1

1139

20,0

Pagėgių sav.

9500

4482

5018

-22,2

1120

17,7

Šilalės r. sav.

26520

12752

13768

-16,0

1080

22,3

Tauragės r. sav.

43853

20162

23691

-16,8

1175

37,2

Telšių apskritis

152078

71120

80958

-15,5

1138

35,0

Mažeikių r. sav.

58242

27260

30982

-13,5

1137

47,7

Plungės r. sav.

38151

17931

20220

-13,6

1128

34,5

Rietavo sav.

 

 

 

8691

4164

4527

-18,8

1087

14,8

Telšių r. sav.

46994

21765

25229

-18,6

1159

32,7

Utenos apskritis

152004

70962

81042

-18,3

1142

21,1

Anykščių r. sav.

28668

13256

15412

-18,2

1163

16,2

Ignalinos r. sav.

18386

8570

9816

-20,1

1145

12,7

Molėtų r. sav.

20700

9885

10815

-18,5

1094

15,1

Utenos r. sav.

43275

20016

23259

-13,6

1162

35,2

Visagino sav.

22585

10629

11956

-23,6

1125

389,4

Zarasų r. sav.

18390

8606

9784

-19,4

1137

13,8

Vilniaus apskritis

810403

369763

440640

-4,7

1192

83,3

Elektrėnų sav.

24975

11779

13196

-13,7

1120

49,1

Šalčininkų r. sav.

34544

16383

18161

-12,1

1109

23,2

Širvintų r. sav.

17571

8246

9325

-13,0

1131

19,4

Švenčionių r. sav.

27868

13025

14843

-15,9

1140

16,5

Trakų r. sav.

34411

16104

18307

-7,9

1137

28,5

Ukmergės r. sav.

40055

18440

21615

-17,7

1172

28,7

Vilniaus m. sav.

535631

239927

295704

-3,3

1232

1335,7

Vilniaus r. sav.

95348

45859

49489

7,6

1079

44,8

 

 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder