Vilniaus arkivyskupas metropolitas: savo šalies laisvę reikia saugoti ir nuo išorės priešų, ir nuo puolimo iš vidaus

Laisvė nėra duota savaime. Jos buvo ilgai siekiama, už ją kentėta, aukotasi. Tad savo šalies laisvę reikia saugoti tiek nuo išorės priešų, tiek nuo puolimo iš vidaus, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį Seime sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas, kviesdamas prisiminti tą ilgą ir sunkų kelią iki šioje salėje vykusio posėdžio, kuriame pasirašytas Aktas dėl Nepriklausomos Lietuvos Valstybės atkūrimo.

Pasak arkivyskupo G. Grušo, šie jubiliejiniai Nepriklausomybės atkūrimo metai paženklinti ir liūdna 75-erių metų sukaktimi, kai po Molotovo-Ribentropo pakto, gėdingai vadinamo Nepuolimo sutartimi, Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvos teritoriją 1940-aisiais metais.

"Šių dienų pasauliniuose sūkuriuose, ypač sekdami įvykius Ukrainoje, neišleiskime iš akių to fakto, kad tarptautinėje politikoje negalima toleruoti grobikiškų sutarčių sudarymo, net ir dangstantis taika. Mūsų politikai turi ir toliau drąsiai atmesti kai kurių valstybių raginimus "nepraleisti progos patylėti". Kiekvieno pareiga - aiškiai priminti tylos ir taikstymosi pasekmes", - kalbėjo Vilniaus arkivyskupas metropolitas.

Jis kvietė puoselėti atminimą kovotojų - partizanų, politinių kalinių, tremtinių, - kurie nenusileido blogiui, ypač tų, kurie net sunkiausiuose išbandymuose liko ištikimi laisvės kvietimui.

Per ilgus okupacijos metus, anot arkivyskupo G. Grušo, buvo ne vienas, kuris išdrįso viešai ar slaptai kovoti už laisvę, už Nepriklausomybę. Penkių kunigų įsteigtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas viešai grūmėsi su skleidžiamu melu apie tariamą religijos laisvę Sovietų Sąjungoje. "Katalikų Bažnyčios Kronikos" bendradarbiai slapta dokumentavo ir pasauliui viešino informaciją apie persekiojimus. Įvairūs kiti pogrindiniai leidiniai gaivino viltį, neleido pasauliui pamiršti mūsų laisvės netekties.

"Laisvės kovotojai - tai sėklos, iš kurių išaugo Sąjūdis. Tos sėklos padėjo tautai vėl atsitiesti po ilgos 50-ies metų nakties, ir stiprėjantis laisvės šauksmas tapo nenutildomas. Šiandien, dėkodami Kovo 11-osios akto Signatarams už žengtą žingsnį, prisimename viltį bei laisvės troškimą, kuriuo degė visa tauta. Tikėdami savo laisve kartu ėjome Valstybės kūrimo keliu per sausio 13-osios skausmą, blokadas; matėme, kaip giliai sužeidė mūsų visuomenę okupacijos metų palikimas, jautėme, kaip klastingos jėgos siekė užkirsti mūsų grįžimą visateisiais nariais į Europos šeimą. Savo šalies laisvę reikia saugoti tiek nuo išorės priešų, tiek nuo subtilesnio puolimo iš vidaus", - kalbėjo arkivyskupas G. Grušas Seime susirinkusiems minėjimo dalyviams ir svečiams.

Pasak jo, "valstybėje kaip ir santuokoje, neužtenka apeigų metu pažadėti mylėti amžinai, reikia kasdienėmis pastangomis įrodyti šią meilę". Tėvynę turime mylėti, ja rūpintis ne gražiomis kalbomis, ne vien švenčių proga, bet atmindami, kad tautos laisvė įgyvendinama meile - pasiaukojimu, pabrėžė Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas.

"Nei partizanams, nei žaliaraiščiams nereikėjo referendumo, nes jie mylėjo Tėvynę ir buvo pasirengę dėl jos aukotis. Ir šiandien turime šeimose, mokyklose, darbovietėse, asmeniškai ir žiniasklaidoje priminti vieni kitiems mūsų visų bendrą pareigą apginti laisvą visuomenę. Tam reikia laikytis meilės įstatymo, kurį visų pirma atskleidžiame širdies maldoje - ryšyje su pačiu Kūrėju, Meilės šaltiniu. Malda yra pirmasis ginklas kovojant už laisvę ir įrankis ją kuriant, nes nesantaika, savanaudiškumas ir kitos nuodėmės kyla iš mūsų širdies. Malda sustiprina ir parodo kelią į pasiaukojančią meilę tiek šeimoje, tiek Tėvynėje", - sakė arkivyskupas, savo kalbą užbaigdamas Vilniuje ištartais Šv. Jono Pauliaus žodžiais. Jis mums sakė: "Nebijokite, Bičiuliai, atverti durų Kristui! Jis pažįsta žmogaus širdį ir moka atsakyti į skaudžiausius jo nerimo klausimus. Jis kviečia mus kartu darbuotis ir kurti tikrai laisvą, vieningą visuomenę."