Viktoras Pranckietis 100 dienų Seimo darbą įvertino aštuonetu

Pone Pranckieti, vos pradėjęs eiti pareigas jūs šioje studijoje teigėte, kad svarbiausiais jūsų darbas bus gerinti Seimo įvaizdį. Panašu, kad nelabai pavyko – visuomenės apklausos rodo, kad žmonės kaip nepasitikėjo Seimu, taip juo nepasitiki ir toliau. Kaip manote, kodėl nesiseka?

– Pirmiausia, ne 100 dienų darbo, o 100 kalendorinių dienų ten esame. Dirbome 66 dienas. Seimo įvaizdžio gerinimas ir toliau turėtų būti vienas pagrindinių uždavinių, nes tai yra tautos atstovybė. Ji yra tam, kad atstovautų žmonių interesus. Tą darant atsitinka visko. Seimo reputacija pati geriausia buvo tik Nepriklausomybės pradžioje, o po to ji visada buvo labai panašiame lygyje kaip dabar. Pakelti ją iš tokios daubos per trejetą mėnesių nėra taip paprasta. Norėti galima daug daugiau, bet tie posūkiai taip greit nepasidaro.

– O jūs pats esate nusivylęs tuo, kaip reikalai pardėjo judėti vos Seimui pradėjus darbą? Turiu omenyje skandalus, kurių neverta detaliai analizuoti.

– Nemanau, kad turėtume kuo labai nusivilti. Visada seimų pradžios būdavo įdomesnės. Nors anksčiau žadėjau, kad mes stengsimės būti tais, kurie nėra labai įdomūs, bet kaip ten mums pavyksta, tegul žmonės vertina. Mes dažniausiai matome ištransliuotus neigiamus dalykus, todėl norisi galvoti, kad Seimas dirba labai blogai. Tačiau, pažiūrėkime į tai, kas yra padaryta, o padaryta daug gerų darbų. Nevertinčiau vienareikšmiškai. Reputacijai nepakenkta taip, kad ji nukristų žemiau, nei kad buvo.

– Kilus skandalui dėl Gretos Kildišienės automobilio nuomos jūs pareiškėte nepasitikėjimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovu Romui Valentukevičiumi, paraginote jį trauktis iš pareigų, tačiau jis ir toliau eina savo pareigas, nori tinkamumą užimti pareigas pasitikrinti Seime. Ką tai rodo?

– Tai rodo, kad jei jis ir norėtų atsistatydinti priimdamas mano nepasitikėjimą, tai jis to negalėtų padaryti be plenarinio posėdžio. Į neeilinę sesiją neplanavau to įtraukti, svarstėme visai ne tuos klausimus. Kitoje sesijoje, kovo 10 d. aš teiksiu šį klausimą Seimui ir manau, kad jei ponas R. Valentukevičius nepasirenka pats tokio kelio, tai padėsime jam pasirinkti. Labai tikiuosi Seimo pritarimo tokiam sprendimui.

– Valdančiojoje koalicijoje atmosfera nėra pati geriausia. Apie tai garsiai kalba socialdemokratai. Visi kandidatai į socialdemokratų pirmininkus sako, kad koalicija nenaudinga, dėl jos reikės derėtis iš naujo, valstiečiai su socialdemokratais beveik nesitaria ir t. t. Kuo tai gali baigtis? Kaip situacija keisis po socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų?

– Tikriausiai žinote, kad aš frakcijai nebepriklausau. Koaliciją aš pažįstu, matau koalicijos partnerių posėdžius, žinau kaip yra svarstoma. Jei vienas kuris asmuo (turimas mintyje Algirdas Butkevičius, – LRT.lt), kuris nepatenkintas savo šiandienine būsena pasako tokias emocingas frazes, tai dar nereiškia, kad tai yra visos partijos pozicija. Mes su jais labai normaliai kalbamės, svarstome klausimus, kokių tikėtis sprendimų ir sulaukiame net labai patyrusių žmonių patarimų tam tikrais klausimais. Kai kalbame apie Seimo vienybę, įvaizdį, tai pažiūrėkite, per neeilinę sesiją 116 parlamentarų balsavo už šiuos sprendimus. Tokią vienybę Seimas jau senai buvo parodęs.

– Balsavimas dėl vaiko teisių nėra politinė vienybė. Vaiko teisių apsaugos įstatymas buvo atidėtas pavasariui, bet po 4 metų berniuko užmušimo savo paties namuose, dėl visuomenės spaudimo buvo sušaukta neeilinė sesija. Vadinkime daiktus savais vardais.

– Tada vadinkime daiktus savais vardais – atidėtas buvo ne įstatymas, o tik pačios smurto sąvokos apibrėžimas. Nieko kito ten nebuvo. Kai buvo surengta neeilinė sesija, manęs taip pat žurnalistai klausė, kaip čia bus, pritars ar nepritars. Tada aš sakiau, kad tikiuosi, jog visi vieningai balsuosime. Taip ir buvo.

– Politikui būtų politinė savižudybė balsuoti prieš antismurtinį įstatymą.

– Tačiau turime sutikti ir su tuo, kad kritinėse situacijose pasiekiame tos vienybės. Pažiūrėkite į JAV ir Lietuvos sutartį dėl kareivių, dėl kariuomenės buvimo čia. Lygiai taip pat vienbalsiai nubalsavo, kad ją ratifikuoti.

– O tame yra kažkoks didelis politinis konfliktas?

– Viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų apie tai, ar pažeidžiame Konstituciją ar ne.

– Tokių panašių sutarčių jau yra ratifikuota ne kartą anksčiau.

– Taip, bet vienbalsiai pritarta pirmą kartą.

– Jūsų nuomone, tai įrodo, kad įvairiais politiniais klausimais Seimo dauguma ir opozicija yra vieninga?

– Mano nuomone, tai rodo, kad kuomet reikia Seimas geba susitelkti.

– Seimo opozicija nesugeba išsirinkti opozicijos lyderio. Ką tai rodo?

– Opozicijos nevieningumą. Jei jie susivienytų, tai lyderį išsirinktų. Dabar jiems trūksta vieno balso, to lyderio nėra ir labai gaila. O šiaip opozicija vis tiek dirba, dirba dalykiškai, konstruktyviai. Gal kai kada dėl įvaizdžio, bet dažniausiai – konstruktyviai. Džiaugiuosi, kad ten yra daug patyrusių politikų, iš jų galima daug ko pasimokyti. Jie savo darbą padaro. Kai sprendimai reikalingi, tie, kas yra opozicijoje, balsuoja už pozicijos pasiūlytus sprendimus. Tai lyg ir ne klasikinė politika.

– Nors 100 dienų gan trumpas laikotarpis, bet kažkokias išvadas daryti galima. 10-ies balų sistemoje, kaip vertintumėte Seimo darbą, žiūrint į tuos lūkesčius, kuriuos jūs turėjote?

– Aštuoni.

– Taip aukštai? Kodėl?

– Todėl, kad viską, ką reikėjo, mes priėmėme. Visi reikalingi įstatymai buvo priimti.

– Jūsų ambicija 100 dienų nebuvo didesnė?

– Vyriausybė savo planą pateiks dar tik kitą trečiadienį. Mes negalėjome vykdyti vyriausybės programos. Mes turėjome užbaigti tuos metus, kuriuos mums buvo palikusi kita dauguma. Reikėjo pataisyti ir patvirtinti biudžetą, reikėjo žiūrėti įstatymų įsigaliojimą, visa tai mes padarėme ir suspėjome laiku.

– Daug iečių buvo sulaužyta dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris iš esmės nebuvo pakeistas, nors partija ir turėjo tokių tikslų. Tai nebuvo klaida?

– Tai nebuvo klaida. Buvo pasiektas kompromisinis sprendimas. Tada palankiai balsavo dauguma ir dalis opozicijos.

– Ko jūsų partiečiai išmoko per tą 100 dienų? Iš G. Kildišienės skandalo, tų kompromisinių sprendimų ir t. t.?

– Šiuo paminėtu atveju, tai sakyčiau, kad pasimokė atsakomybės. G. Kildišienė pasielgė atsakingai pasitraukdama. Manau, kad per daug Seimo kadencijų nebuvo tokių atvejų, kai Seimo narys taip staigiai priimtų sprendimą ir pasitrauktų. Manau, kad pamokė, jog negali būti vienareikšmiško sprendimo vienam asmeniui, kad sprendimai turi būti kolektyviški, labiau išdiskutuoti. Priėjome prie to, kad frakcijos viduje yra suformuoti lyg ir komitetai, kur yra svarstomi aktualūs klausimai. Pavyzdžiui, kaip dabar miškų klausimas. Visi, kas supranta apie miškus, kas žino šitą problemą, susirinkę svarsto. Tai nereiškia, kad visi turi svarstyti. Socialius klausimus svarsto socialinis komitetas. Manau, kad kolegos išmoko dirbti labiau kolektyviai. Buvo išrinkta labai daug vienmandatininkų, daug atskirų žmonių, o dabar reikia dirbti komandoje.

– Frakcija sumažėjo ne tik dėl G. Kildišienės, bet ir dėl Broniaus Matelio apsisprendimo. Jis kalba apie daugiau žmonių, kurie dreifuoja.

– Jis taip kalbėjo prieš mėnesį, bet kaip matote, niekas nedreifuoja, tai manau, kad čia jo nuomonė.

– Jūsų nuomone, nėra galimybių, kad frakciją artimiausiu metu paliktų kokie žmonės? Visi vieningi kaip uola?

– Tokių galimybių visada yra, nes visi yra laisvi žmonės. Bet žmonės visada turi turėti savo tikslą. Ko žmogus pasieks išėjęs iš tos frakcijos? Tarkime, atsiskirtų 10 B. Matelio minimų asmenų. Kuo jie taptų? Atskira frakcija, kurie remia tą pačią frakciją? Ar bandytų jungtis prie ko kitko?

– Jei teisingai supratau B. Matelio mintis, tai jie formuluoja grupę kaip tolesnę Sauliaus Skvernelio vyriausybės paramą atsiribodami nuo Ramūno Karbauskio politinės veiklos ir pareiškimų (tautiniai kostiumai, G. Kildišienės istorija ir pan.).

– Jei jie remtų S. Skvernelio vyriausybę, tai mes ir esame tie, kurie ją suformavome. Dabar mūsų tikslas yra remti jų programą. Tai gal tas išsiskyrimas atrodytų formalus, tačiau neformaliai tai čia jokio išsiskyrimo, jei jie remtų tą pačią programą.

– Tai tame jūs nieko blogo nematytumėte?

– Aš neprognozuoju tokio dalyko. Nei skilimo, tai neturiu tokio matymo. Visąlaik kažkas iš pašalės bando sakyti, kad ten vyksta skilimas, kad koalicijoje skilimas. B. Matelis jau nebekalba iš vidaus, dabar jis išėjęs ir kalba iš pašalės. Jam patogu kalbėti, kad tokių, kaip jis yra daugiau. Turėtų tokie atsiskleisti. Gal jums kas nors atsiskleidė, bet man ne. Aš nežinau, kad kažkas veržtųsi išeiti. Aš tik ką kalbėjau apie motyvus. Ar žmogus turi tikslą? Jei ne, tai nežinau apie ką kalbame.