Vietoje dviračio ir pensijos - špyga taukuota?

Kraujo donorystė

Neatlygintini kraujo donorai, uostamiestyje atsiradus dviem donorystės centrams, Vyriausybės numatytų dovanų už tam tikrą donacijų skaičių gali negauti. Bent jau kol kas šių įstaigų vadovai nesusėda prie bendro stalo. Nors dar 1998 metais Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino kraujo donorų registro nuostatus, Lietuvoje šis registras iki šiol nesukurtas.

Egzistuojant ne vienam registrui, neatlygintiniems donorams vietoje Vyriausybės pažadėtų dovanų gali būti pasiūlyta špyga taukuota.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialo vadovė Aelita Skarbalienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog į jų įstaigą atėjęs donoras už 15 kraujo donacijų paprašė dviračio. Bėda ta, kad šioje įstaigoje kraujo jis buvo aukojęs tik 14 kartų, o 15-ąjį kartą aukojo UAB Kraujo donorystės centre (KDC). Tačiau iš ten atsiimti dovanos jis buvęs atsiųstas pas juos.

"Tai nemaloni kuriozinė situacija, jaučiamės prieš donorą nesmagiai, nes dovanas galime teikti tik tiems, kurie visus kartus kraujo dovanojo pas mus. Mes neturime informacijos, kiek kartų jis kraujo davęs kitur ir niekas mums tos informacijos nesuteikia", - sakė A. Skarbalienė.

Kad šių problemų neliktų, sakė ji, esą reikalinga kurti bendrą kraujo donorų registrą.

"Anksčiau tokios situacijos, kaip yra dabar, nebuvo. Kiekvienam kraujo centrui buvo paskirta teritorija, kurią jis aptarnavo. O dabar, atsiradus Klaipėdoje dviem centrams, situacija tapo kuriozinė", - kalbėjo A. Skarbalienė.

Laikas prie bendro stalo

KDC Klaipėdos skyriaus vadovas Bronius Pliuškys "Vakarų ekspresą" patikino, jog donorai dėl to, kad Klaipėdoje atsirado dvi donorystės įstaigos, nenukentės.

"Visiškai nesvarbu, kur žmogus aukojo kraujo, - visos donacijos jam turi būti įskaitytos. Tik jeigu susiklostytų situacija, kad už visas donacijas dovanas skirs tik mūsų įstaiga, greitai išnaudosime visus tam skirtus pinigus, ištuštinsime rezervą. Todėl abiejų įstaigų vadovai turime susėsti prie bendro stalo ir pradėti normaliai, be emocijų dirbti, aptarti ne vieną klausimą."

Jei donorai, nusipelnę dovanų, jų negauna, B. Pliuškys pataria jiems kreiptis į įstaigos vadovą - ir klausimai būsią išspręsti.

Jo pateiktais duomenimis, per pusantro darbo Klaipėdoje mėnesio KDC Klaipėdos skyriuje donorams atiduoti jau penki dviračiai, nors čia kraujo jie davė tik vieną kartą.

Pasak B. Pliuškio, susirinkti informaciją apie tai, kiek kartų kur žmogus davė kraujo, esą nesunku. Donoras galįs kreiptis į bet kurią įstaigą, ir ši pati turėtų susirinkti informaciją iš visų įstaigų.

"Jei būtų bendras registras, būtų paprasčiau", - sakė B. Pliuškys, apgailestaudamas, jog sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl bendro kraujo donorų registro iki šiol neįgyvendintas.

Tvarka

Pagal 2004 metais Vyriausybės patvirtintą Neatlygintinos donorystės programą, pinigai, sutaupyti iš neatlygintinų donorų, pradėti skirti neatlygintinai donorystei propaguoti. Kuo daugiau įstaiga pritraukė neatlygintinų donorų - tuo daugiau jai skiriama pinigų.

Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, davusieji neatlygintinai kraujo 20 kartų apdovanojami neatlygintinos donorystės žymūno ženklais, 30 kartų - nusipelniusio donoro vardais. Tie, kurie veltui davė kraujo 40 kartų - pelno garbės donoro vardą ir gali pretenduoti į valstybinę pensiją.

Už pirmąją kraujo donaciją skiriamos simbolinės dovanėlės - tušinukas, marškinėliai, puodelis ar pakabutis.

Už 15 kraujo donacijų dovanojamas dviratis, už 20 - fotoaparatas.

"Registras būtinas"

Haroldas BAUBINAS, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius

Padaryti bendrą kraujo donorų registrą būtina, bet kad jis būtų padarytas - reikia numatyti investicijas. Nacionalinis kraujo centras yra pateikęs paraišką lėšoms, reikalingoms registro kūrimo projektui įgyvendinti. Jei pinigai bus skirti - projektą, kuris yra vienas iš prioritetinių, įgyvendinsime. Tačiau kai skiriami pinigai, projektai pirmiausia derinami su Informacinių technologijų plėtros komitetu ir Finansų ministerija. Todėl projekto įgyvendinimo eiga priklauso ne nuo mūsų.

Kodėl registras nesukurtas anksčiau, negaliu pasakyti. Gal tai lėmė skirtingas pasikeitusių Nacionalinio kraujo centro vadovų požiūris, gal trūko finansų, iniciatyvos ar ne tos problemos rūpėjo.

Genovaitė PRIVEDIENĖ