Vienu bruožu Lietuva lenkia beveik visas ES nares

Ekspertas: lietuviai neturi įpročio apsipirkti vienoje vietoje

Kiekviename mieste galima suskaičiuoti kelias ar keliolika prekybos tinklų parduotuvių, o kiekvienas didesnis miestas turi vieną ar net kelis savo „pasididžiavimus“ – prekybos centrus. Ekspertai sako, kad mažiausia žmonių koncentracija, būtina atsirasti naujai parduotuvei, yra 10 tūkst. gyventojų ar nuolat būnančiųjų toje teritorijoje žmonių. Jeigu jų yra daugiau, sprendžiama, kiek didesnė parduotuvė turėtų būti. Tačiau Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas tvirtina, kad, prieš išsirenkant vietą naujai parduotuvei ar prekybos centrui, skaičiuojami ne tik žmonės, bet ir atliekama išsami analizė.

„Vienas iš lemiamų veiksnių yra žmonių srautų judėjimas – kaip žmonės juda mieste, kokie jų įpročiai. Tai vienas iš daugelio parametrų, pagal kurį renkamasi: šioje vietoje žmonėms būtų patogu, jie pro čia važiuoja, ši vieta yra pakeliui į namus, darbą ar kitur. Žiūrima, kad toje vietoje būtų verta atidaryti prekybos centrą. Taip pat prisideda ir kiti aspektai, pavyzdžiui, konkurentų koncentracija“, – aiškina R. Buračas.

Kai vienoje vietoje atsiranda, pavyzdžiui, batų ar buitinės technikos parduotuvių, tikėtina, kad naujai maisto prekių parduotuvei bus parinkta vieta šalia. Ketvirtadienį atidarytas prekybos slėnis „Nordika“ taip pat įsikūrė šalia baldų centro „Ikea“. Taip tikimasi, kad pirkėjai, užėję į vieną parduotuvę, vėliau užeis ir į kitą. Tačiau sunkumų atsiranda tada, kai šalia viena kitos išdygsta tokio paties profilio, pavyzdžiui, maisto, parduotuvės.

„Tas pačias paslaugas parduodant už tą pačią kainą, žinoma, konkurencinio pranašumo nelieka. Tada lieka tik konkuruoti arba skirtingais produktais, arba kainomis. Iš kitos pusės, Lietuvos vartotojai neturi vadinamojo visiško apsipirkimo proceso viename prekybos tinkle, vienoje parduotuvėje. T. y. nėra taip, kad jie 100 proc. visų reikalingų prekių perka viename tinkle. Įprasta, kad tam tikrus produktas, jų grupes perkame vienuose tinkluose, kitus – kituose“, – atkreipia dėmesį R. Buračas.

Jo teigimu, galima daryti prielaidą, kad, ieškant sau įprastų produktų ar geresnių kainų, apeinamos kelios prekybos vietos. Specialistas priduria, kad tuomet, norint konkuruoti,  ir kyla sunkumų, nes skirtingos parduotuvės siūlo tas pačias prekes.

Prekybos centrų atrodo daugiau, nei yra

Kaip tvirtina R. Buračas, niekada nereikia tikėtis, kad to paties tinklo parduotuvės skirtinguose miestuose ar net skirtinguose to paties miesto rajonuose bus tokios pačios. „Rinka yra segmentuota [...] – tam tikruose rajonuose gyvena tam tikros demografinės charakteristikos žmonės: pagal amžių, pajamas, gyvenimo būdą. Tai nulemia parduotuvės asortimentą – atsižvelgiama į perkamąją galią, vartojimo įpročius. Tas asortimentas koreguojamas. Jei matai, kad ši prekė čia neperkama, gal, ją perkėlus į kitą vietą, rajoną, ji bus perkama iš karto“, – teigia R. Buračas.

Nors Lietuvoje yra daugiau prekybos centrų bei parduotuvių nei kitose Europos šalyse, tačiau, pasak R. Buračo, jų atrodo net daugiau, nei yra iš tikrųjų. Toks įspūdis susidaro, nes didelė dalis jų – miesto centruose bei miegamuosiuose rajonuose. Vakarų Europoje visi dideli prekybos centrai ar parduotuvės statomos už miesto.

„Manau, kad tai lemia keletas aspektų. Istoriškai susiklostė, kad prekybos centrams buvo galimybė atsirasti mieste. Jei prekybos centras yra mieste, žmogui, ypač važinėjančiam visuomeniniu transportu, patogiau apsipirkti kuo arčiau namų. Kol neturime pirkimo tradicijos, kai produktai perkami savaitei ar kitam ilgesniam periodui, kol daug važinėjame visuomeniniu transportu [...], kol yra toks mūsų gyvenimo būdas, taip ir reaguos rinka“, – tikina R. Buračas.

Lietuvoje daugėja „apsipirkimo“ turistų

Tam, kad kur nors išdygtų gražus, naujas, parduotuvių pilnas prekybos centras, į jį reikia investuoti labai daug. Pavyzdžiui, į „Nordiką“ vien Estijos kompanija investavo daugiau kaip 50 mln. eurų, todėl R. Buračas pabrėžia, kad tokios vietos turi turėti labai didelę trauką.

„Matome, kad didėja srautai vadinamųjų apsipirkimo turistų, kurie atvažiuoja iš Baltarusijos. Anksčiau važiuodavo iš Rusijos. Dabar netgi yra tokia tendencija, kad žmonės apsipirkti į Lietuvą važiuoja net iš Skandinavijos šalių“, – tvirtina R. Buračas.

Šiuo metu Vilniuje yra trys dideli prekybos centrai ir dar 10 mažesnių. Ketvirtadienį duris atvėrė dar vienas didelis prekybos centras. Taip Lietuva padidino vienam gyventojui tenkantį prekybos plotą, kuris yra maždaug trečdaliu didesnis nei ES vidurkis. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo trečia ES po Švedijos ir Nyderlandų. Latvija – ketvirta, Estija, kuri dar prieš keletą metų gerokai lenkė Lietuvą ir buvo viena lyderių, dabar yra aštunta. Maždaug per dešimtmetį Lietuva iš antrosios sąrašo pusės šoktelėjo į trečią vietą, nes labai stipriai plėtėsi prekybos tinklai.

Šiuo metu Lietuvos, Šiaurės šalių ir Nyderlandų rinkos yra perpildytos. Dėl to, anot ekspertų, konkurencija šalies mažmeninėje prekyboje yra labai didelė, todėl vartotojai viliojami vis mažesnėmis kainomis ir įvairiomis akcijomis.

Uždirbame mažiau už estus, bet leidžiame daugiau?

„Danske Bank“ ekonomistas Rokas Grajauskas akcentuoja, kad prekybos centrų situacijos Lietuvoje nereikėtų vertinti vienareikšmiškai, nes skirtingos apžvalgos pateikia skirtingus duomenis. Jo teigimu, nekilnojamojo turto agentūrų vertinimu, Lietuva pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį prekybos centrų plotą yra tame pačiame lygyje kaip ir Latvija bei šiek tiek atsilieka nuo Estijos.

„Kvadratinio metro prekybos centruose nuomos kaina Lietuvoje gerokai aukštesnė nei Taline. Pastaraisiais metais ji labai augo. Tai reiškia, kad yra pasiūlos trūkumas. Į tai reaguoja verslininkai ir investuotojai – stato prekybos centrus. Tikėtina, kad, pasiūlai padidėjus, nuomos kaina [...] augtų lėčiau. Kitaip tariant, erdvės plėstis dar yra“, – teigia R. Grajauskas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Jonas Vilimas atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu pirkėjų Lietuvoje sumažėjo. „Pirkėjų yra tiek, kiek yra. Deja, pastaraisiais metais jų gerokai sumažėjo. Taigi steigiami parduotuvių tinklai turės konkuruoti dėl kiekvieno pirkėjo“, – tvirtina J. Vilimas.

Su tuo nesutinka R. Grajauskas. Jo teigimu, vertinant ekonomines tendencijas, matoma priešinga situacija. „Nedarbas mažėja, darbo vietų sukuriama vis daugiau, užimtumas didėja, vidutinis darbo užmokestis taip pat sparčiai auga. [...] Investuotojai atsižvelgia ir į tai, kad perkamoji lietuvių galia tik didėja“, – pabrėžia ekonomistas.

Jis priduria, kad pastebima ir kita tendencija – už, pavyzdžiui, estus uždirbame mažiau, bet vartojame netgi daugiau, todėl į tai atkreipia dėmesį ir prekybos centrai.

„Dėl to ir mažmeninė prekyba taip sparčiai auga. [...] Vis dėlto sakyčiau, kad naudingiau būtų, jei mažiau vartotume, daugiau taupytume ir tas taupymas virstų investicijomis. Mes per mažai investuojame ir per daug vartojame. Kalbėdamas apie ilgalaikę perspektyvą, nebūčiau tikras, kad tai teigiama tendencija“, – daro išvadą R. Grajauskas.