„Vienas žmogus“ kaip Lietuvos politinio gyvenimo veikėjas

„Vienas žmogus“ kaip Lietuvos politinio gyvenimo veikėjas

Prieš kelias dienas „vienas žmogus“ vienos naują Vyriausybę bandančios formuoti partijos frakcijai Seime sutrukdė balsuoti už nutarimą, įgyvendinantį Konstitucinio teismo sprendimą dėl Seimo rinkimų. Tas „vienas žmogus“ (tiksliau, „vienas teisininkas“), atrodo, suklaidino ir frakciją, ir partijos lyderį. Mano stebėjimai jau kuris laikas verčia daryti išvadą, kad lyderis yra patiklus žmogus ir dažnai linkęs remtis „vienu žmogumi“, kaip vieninteliu informacijos šaltiniu. O tas „vienas žmogus“ lyg tyčia vis klaidina.

Matyt, „vienas žmogus“ pateikė ir tą informaciją, kurią kaip kokią sensaciją trečiadienio laidos „Teisė žinoti“ pabaigoje lyderis viešai paskelbė apie šių metų biudžetą – PVM surinkimas nėra toks, kaip pateikiama, nes visas plano vykdymas remiasi planų kaitaliojimu ir permetimu į metų galą (klastojimu?), gruodžio mėnesį suplanuotos net 2,5 karto (!!) didesnės PVM pajamos nei lapkritį (suprask, tokių bus neįmanoma surinkti), o ir PVM permoka (paprasčiau, įsipareigojimas verslui) auga. Šitai dar būtų galima nuleisti negirdomis - maža ką tas „vienas žmogus“ kam prikalba. Visgi, viską vainikavo teiginys, kad ši informacija yra Finansų ministerijos slepiama, todėl šią progą patylėti teks praleisti.

Esu girdėjusi, kad geriausia daiktus slėpti padedant juos po nosimi. Štai jums ir prašom. Be mėnesio duomenų apie pajamas jau antrus metus skelbiame viešai ir ketvirtines ataskaitas apie pajamų vykdymą, kurios anksčiau buvo vidinė ministerijos vadovybei teikiama informacija (http://www.finmin.lt/web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/nacionalinis_biudzetas)Ten rasite PVM nepriemokos ir permokos dinamiką, pajamų surinkimo palyginamosiomis sąlygomis (eliminavus nepriemoką ir permoką) analizę ir daug kitos naudingos informacijos tam, kas ją nori analizuoti. O informacijos analizė liudija štai ką: PVM permoka tradiciškai kasmet nuo metų pradžios didėja, o didžiausia būna rugsėjo-spalio mėnesiais. Štai jums piešinėlis iliustracijai – truputis ikikrizinio laikotarpio ir visa šios Vyriausybės kadencija.

Metų pabaigoje Vyriausybė stengiasi permoką sumažinti ir nepasydama to, kad PVM mokėtojai net neprašo jos sugrąžinti, lapkritį-gruodį grąžina dideles sumas iš esmės per prievartą – tą puikiai iliustruoja grafiko „duobės“ gruodį. PVM mokėtojų įprotis laikyti dideles sumas ižde neprašant jų sugrąžinti yra atskiras tyrinėjimo vertas fenomenas, tačiau dirbtinai niekas tų lėšų ižde neužlaiko. Kandidatui į Premjerus bus naudinga žinoti, kad iždo likvidumas (lėšų likutis ižde) šiuo metu yra ir iki Vyriausybių pasikeitimo išliks ženklus, taigi, dirbtinai stabdyti PVM grąžinimų nėra absoliučiai jokios prasmės nei poreikio: sąskaitoms apmokėti išteklių pakanka, nes mokesčiai surenkami ir skolinamasi taip, kaip ir buvo planuota. Deficito rodiklių pagerinti tai irgi negali – Eurostato metodika, pagal kurią jis skaičiuojamas, paremta įsipareigojimų, o ne pinigų srautų apskaita.

Vieninteliai metai per pastarąjį penkmetį, kai metų pabaigoje PVM permokos situacija nebuvo sureguliuota, buvo 2008-ieji. Ižde švilpavo vėjai, nes biudžetas buvo nesurenkamas, o pasiskolinti nepavyko. Darbą baigianti Vyriausybė tada, žinoma, ir nematė reikalo tos permokos kaip nors reguliuoti, paspirdama tą skardinę ateinantiems. Atėję pasakė aiškiai – mes dėsime visas pastangas, kad sunkmečiu, kai sutriko verslo kreditavimas, apyvartinės lėšos nebūtų įšaldomos dėl valstybės veiksmų. Ir tą nuosekliai darė visą laiką nuo pat 2009 m. pradžios, nepaisant to, kad visus metus reikėjo kovoti su pajamų mažėjimu, o skolintis buvo itin sunku. 2010-ųjų gale permoka buvo sumažinta iki rekordinių žemumų, nors finansinė situacija vis dar buvo įtempta. Paskutinį karta tokia maža ji buvo 2005 m. gruodį.

Visgi, jau seniai ne 2008 metų ruduo ar 2009 metų pradžia ant kiemo. Tai, kad permokos lygis litais šiuo metu aukštesnis nei tarkime 2009 m. yra natūrali ūkio plėtros, visų pirma, spartaus eksporto augimo pasekmė. „Vienas žmogus“ sakė, kad jau viršijo milijardą? Ir 2008-aisiais, kai ūkis DAR augo, buvo viršijęs. Ir pernai rudenį buvo viršijęs. Net lyderio darbo Finansų ministerijoje metu permoka, nors svyravo, bet vidutiniškai kas mėnesį siekė apie 750-800 mln. litų per visą laikotarpį, nors ūkis tada pagamino apie 60 procentų to, ką pagamins šįmet – juk buvęs ministras tą pamena, nuolat kitiems primindamas finansų ministru buvęs? Tarp pretenduojančių į valdžią yra garsiai abejojančių, ar šiuo metu ūkis iš tiesų VĖL auga, bet statistika negailestinga. Auga ir ūkis, ir eksportas bei importas, o tokiomis sąlygomis permoka auga natūraliai, nepaisant to, kad fiziškai PVM yra grąžinama ir įskaitoma daugiau nei praėjusiais metais.

Dabar apie tą „paslaptingą planą“, kuris, suprask, nuspirs kitai Vyriausybei gruodį užduotį įvykdyti, kaip Eglei žalčių karalienei kurpes geležines sunešioti. Juk nesąmonė tikėtis, kad gruodžio mėnesį PVM bus surinkta net 2,5 karto daugiau nei lapkritį. Ir tikrai, nesąmonė. Bet tik „vienas žmogus“ ir vėl neteisus. Per 10 mėnesių surinkta 84 procentai metinio pajamų plano (planas - beveik 9 mlrd. litų, surinkta – 7,5 mlrd.). Vidutiniškai per mėnesį surenkama apie 750 mln. litų, taigi, matyt įvykdyti plano likutį, iki metų pabaigos yra gana realu? Kad ir su tam tikra paklaida - Finansų ministerija juk neslepia, kad 10 mėnesių prognozės įvykdymui trūko apie 77 mln. litų ir ji vykdoma maždaug 99 procentais (http://www.finmin.lt/web/finmin/pranesimai_spaudai?erp_item=naujiena_001887)? Gal „vienas žmogus“ nepastebėjo?

PVM planas tarp mėnesių paskirstomas pagal ilgametes tendencijas, pagal kurias gruodžio mėnesio pajamos visada būna mažiausios (nes tą mėnesį sureguliuojama PVM permoka), kaip ir sausio (po Kalėdų) - kasmet didžiausios. Neišskirtiniai ir šie metai. Gruodžio mėnesio prognozė ne tik kad nėra 2,5 karto didesnė už lapkričio, bet faktiškai yra kone penktadaliu mažesnė. Taigi, „vienas žmogus“ ir vėl nepataikė.

Keista, kad diskusijoje apie Darbo partiją ir būsimą koaliciją reikia netikėtai išmesti niekaip nesusijusią „intrigą“, kurios dargi niekas iš pašnekovų negali pakomentuoti. Nors gal ir nekeista. Gal jau reikia pradėti ruošti paaiškinimus, kodėl būsimos Vyriausybės programa bus nuosaikesnė už išdalintus pažadus. Nes kažkas kažką „slėpė“ ir tai, kas „pakavota“ reikės su trenksmais „atkavoti“. Bet tai „užtruks“, todėl visiems teks būti kantriems. Tik juokingiausia, kad didžioji dalis tų bandomų atrasti amerikų yra viešos, guli interneto platybėse, t.y. padėtos po pat nosim, tik analizuok ir norėk kritikuoti, jeigu sugebi. Bet „vienas žmogus“ to, matyt, nesugeba.

Taigi, kaip dabar mėgstama sakyti, pakalbėkime apie „sunkų palikimą“, kurį teks „atkavoti“. Turbūt „vienas žmogus“ nepapasakojo, kas buvo palikta 2008-aisiais. 2008 metų biudžetai buvo patvirtinti tikintis 0,5 proc. BVP deficito (taip parašyta Fiskalinės drausmės įstatyme). Faktiškai turėjome 3,3 procento. Rengdami šių metų biudžetus tikėjomės maždaug 3 procentų BVP deficito, tokio tikimės ir dabar, kai metai jau beveik baigiasi. Tiek pat tikisi TVF, panašiai, nors kiek prasčiau (3,2 proc.) – Europos Komisija. Visgi, „vienas žmogus“ sugeba sukurti teoriją net iš šių metų biudžeto patikslinimo, teigdamas jog 40 mln. litų didinamas deficitas (nors tai tėra kiek daugiau nei šimtadalis planuotojo) įrodo, jog jokio ūkio augimo nėra ir visos kalbos tėra muilo burbulas. Primena kuoktelėjusį kunigą iš Šveiko nuotykių, kuris aiškino savo šeimininkei, kad nėra jokios Australijos. Ši Vyriausybė siūlo šimtosiomis BVP patikslinti šių metų biudžetą tam, kad ateinančioji sklandžiai pradėtų darbą ir galėtų koncentruotis į ateinančių metų darbus, užuot sukusi galvą dėl gana menkų finansine išraiška, bet erzinančių rūpesčių. Ką tuomet liepsite kalbėti apie apsirikimą 6 ar net 7 kartais ir ne dešimtimis milijonų, o milijardais 2008-aisiais? Visgi, 2008-aisiais net nebuvo apsirikta – tai buvo sąmoningas sprendimas nevykdyti Fiskalinės drausmės įstatymo, netikslinti biudžeto, visus metus kaupti problemas, neapmokėti net biudžete suplanuotų asignavimų. Tada gali pirmą naujos Vyriausybės darbo Vyriausybės valandą Seime suktai paklausti „kodėl vėluoja mokėjimai, juk tai labai svarbu žmonėms? Kada pervesite pinigus?!“. Ir dar apie pinigus: 2008 m. gale iždas turėjo beveik 1 mlrd. litų neapmokėtų sąskaitų, iš jų 600 mln. buvo pradelsti mokėjimai. Keičiantis Vyriausybėms biudžetinių ir skolintų lėšų likutis sudarė apie 141 mln. litų. 2009 m. sausį reikėjo mokėti 25,3 mln. litų palūkanų, vasarį išpirkti 218 mln. vertės VVP ir sumokėti 287,2 mln. litų palūkanų. Todėl perimto likučio nepakako skolos grąžinimams ir palūkanoms net artimiausiems dviems mėnesiams... „vaizdzialis“, argi ne?

Visgi, kaip radom, taip... nepaliksim. Jau treti metai, kai visas paraiškas iždas apmoka be sutrikimų. Šių metų pajamos surenkamos kaip planuota – kai kurios pajamos atsilieka, tačiau kitos surenkamos geriau (ypač paminėčiau Sodrą ir kitus darbo mokesčius), taigi, bendras rezultatas nėra nuostabus, bet yra pakankamai geras. Ypač prisiminus praėjusių metų pabaigoje gana realiai atrodžiusią grėsmę, jog šių metų biudžetą teks ženkliai tikslinti „žemyn“ – ūkis neblogai atlaiko euro zonos sumaištį. Likučių sąskaitose bus perduota tiek, kad jau dabar neblogai pasirengta ne tik einamųjų išlaidų apmokėjimui, bet ir būsimam milijardo eurų skolos išpirkimui kovą (beje, ne šios Vyriausybės, neva „praskolinusios Lietuvą“, o 2003-2004 metų leidimo). Kitų metų biudžeto projektas parengtas remiantis ne svajonėmis, kaip buvo 2008-aisiais, o realia makroekonomine aplinka. Nepatinka? Taisykit. Bet susimildami – pradžioje priverskite „vieną žmogų“ bent perskaityti tai, kas vieša jau antras mėnuo. Kad vėl nepasakotų to, ko nėra.

Kandidatas į Premjerus dažnai pabrėžia, kad nemėgsta melo. Čia mes vienminčiai. Todėl ir negaliu patylėti, nes matau, kad „vienas žmogus“ transliuoja iškreiptą tikrovę, klaidina ir neleidžia susitelkti esminiams darbams. Gal ne iš piktos valios, gal tikrai nemato, kas padėta po nosim. Gal jam reikia nupirkti akinukus – bus lengviau pataikyti į atvertas duris. O jeigu mato gerai, vadinasi, blogai dirba. Siūlau nebemokėti jam algos.