Vien reitingais sotus nebūsi

Daugiau nei du tūkstančius šalies policininkų vienijanti Lietuvos policijos profesinė sąjunga vėl prakalbo apie galimas teisėsaugininkų protesto akcijas. Pareigūnai į gatves ne dirbti, bet viešai išsakyti savo reikalavimus žada išeiti tuo atveju, jei Policijos departamento vadovybė neatsižvelgs į prašymą stabdyti visas įgyvendinamas reformas.

„Kodėl norite sustabdyti Policijos departamento vadovybės įgyvendinamas reformas?“, - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės.

- Apie protestus prakalbome todėl, kad nėra normalaus susikalbėjimo ir socialinio dialogo. Policijos departamentas pasiryžęs reformas įgyvendinti drastiškai, tiesiog viską stumti buldozeriu. Nebuvo jokios diskusijos su policijos bendruomene. Dėl to profsąjunga priėmė rezoliuciją ir kreipėsi į generalinį komisarą. Mūsų nuomone, pirmiausiai turi būti įvertintos visos ankstesnės reformos ir negali būti jokios kalbos apie dirbančių žmonių atleidimą. Tik įvertinus ir išanalizavus situaciją, pakeitus teisės aktus, kurie leistų supaprastinti procesus bei sumažinti darbo krūvius, galima galvoti apie naujas reformas. Pirmiausiai turėtų pasikeisti valstybės požiūris į teisėsaugą ir policiją. Taip pat reikėtų padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir pagerinti jų darbo sąlygas.

- Ar tikite, kad pavyks rasti bendrą kalbą su departamento vadovais?

- Intensyvios derybos ir diskusijos vyksta jau antrą savaitę. Nežinau. Labai norėčiau tuo tikėti, tikimės rezultatų. Bent jau tikrai žinosime, jog profsąjunga padarė viską, kad susitarimai būtų pasiekti ir kad protestai pasirinkti tik kaip kraštutinė priemonė.

- Policijos vadovybė kiekvienais metais skelbia apie naujas reformas. Kaip joms vis nesibaigiant gyventi ir dirbti paprastam pareigūnui?

- Todėl mes ir kalbame apie paprastų policininkų patiriamą stresą. Pirmiausiai viskas turi būti gerai išdiskutuota. Visi, nuo eilinio patrulio iki padalinio vadovo, turėtų žinoti, kaip veiks sistema, kaip ir į ką reaguoti, kokie prioritetai. Turi būti diskusija.

- Bet juk policijos vadovai taip pat kitados buvo eiliniai pareigūnai ir turėtų žinoti, kuo šie gyvena.

- Čia sunku ką ir pasakyti. Kartais atitrūkstama nuo realaus darbo. Tie patys vadovai kartais galėtų patruliuoti gatvėse su tais pačias patruliais. Pamatytų, kiek ir kokių yra įvykių, kaip į juos reaguojama, ar visada spėjama, kokia darbo specifika bei priemonės, ar įmanoma įvykdyti keliamus uždavinius. Galbūt tada vadovai susidarytų realesnį vaizdą.

- Tačiau vadovybė džiaugiasi kaip niekada aukštu visuomenės pasitikėjimu policija. Kaip eiliniai pareigūnai vertina įvairiausių apklausų rezultatus?

- Tuos aukštus policijos reitingus vertinu gana skeptiškai. Kas asmeniškai nesusidūrė su policija ir visą informacija apie ją gauna tik iš viešosios erdvės, tie ją vertina gerai arba labai gerai. Tačiau žmonės, kurie tiesiogiai susiduria su pareigūnais, mato, kad jie ne visada suspėja laiku atvykti į įvykio vietą, mato didelius pareigūnų darbo krūvius, kad jie yra pavargę ir demotyvuoti.

- Į pareigūnų reikalavimus mėgstama atsakyti, kad jie patys pasirinko šią profesiją ir puikiai žinojo, kur eina.

- Manau, jog vadovai ir yra tam, kad matytų visai kitaip. Jie turi motyvuoti žmones. Ypač jaunus, tik atėjusius dirbti. Ir sudaryti galimybes tiems, kurie jau yra ištarnavę nemažai metų. Sistema turi būti patraukli, kad žmonės joje norėtų dirbti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“