Verslas - didžiausias valstybės priešas?

"Kas svarbiau - priversti sumokėti mokesčius valstybei ar pademonstruoti jėgą? Kam geriau, kad verslas neteko vieno savo nario? Juk N. Kuzma, įkūręs mokesčius valstybei ir algas darbuotojams mokančias įmones, prispirtas galėjo parduoti vieną automobilį ir grąžinti mokesčių nepriemoką. Ar FNTT pareigūnų tikslas buvo kitas?" - svarsto verslininkai.

Nusižudė po pranešimų

Kovo 12 d. išplatintame oficialiame FNTT pranešime teigta, kad vienoje mėsos perdirbimo įmonėje kratos metu rasta 100 tūkst. litų, kurie jokiuose buhalteriniuose dokumentuose neapskaityti. Pareikšta apie įtarimus, jog įmonėje darbuotojams algos mokėtos vokeliuose.

Tyrėjai įtarė, kad nuo 2012 m. balandžio bendrovė dalį iš Lenkijos atgabentos skerdienos galėjo pardavinėti įvairioms įmonėms be reikiamų dokumentų. Tokia skerdiena galėjo būti parduota kitoms įmonėms, kurios ją realizavo prekyvietėse nemokėdamos mokesčių valstybei. Dėl to į apskaitą esą nebuvo įtraukta apie 1,5 mln. litų pajamų, nesumokėta pusė milijono litų pajamų, pridėtinės vertės mokesčių.

PASIŪLYMAS. Anot kai kurių verslininkų, jei įtariamasis yra užkietėjęs nusikaltėlis, jam sulaikyti ar kratai jo namuose daryti turėtų būti siunčiami vienokie pareigūnai. O jei krata atliekama pas verslininką ar kitą visuomenėje žinomą asmenį, turėtų dalyvauti kitokio išprusimo pareigūnai. Stasio ŽUMBIO nuotr.

Tą pačią dieną žiniasklaida pranešė, kad visais šiais nusikaltimais įtariama bendrovė "Klaipėdos mėsinė". Kitą rytą bendrovės vadovas N. Kuzma, kuris nebuvo įtariamasis, rastas nusižudęs.

Pareigūnus reikia mokyti?

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas įsitikinęs, kad jei teisėtvarkos pareigūnų veiksmai galėjo turėti įtakos verslininkui priimti lemtingą sprendimą, tai yra labai bloga tendencija.

"Tie patys pareigūnai turėtų neužmiršti, kad jiems alga yra mokama iš tų pačių verslininkų sumokėtų mokesčių. Manau, kad tokiose operacijose turėtų dalyvauti apmokyti ir panašaus mentaliteto asmenys. Jei įtariamasis yra užkietėjęs nusikaltėlis, jam sulaikyti ar kratai jo namuose daryti turėtų būti siunčiami vienokie pareigūnai. O jei krata atliekama pas verslininką ar kitą visuomenėje žinomą asmenį, turėtų dalyvauti kitokio išprusimo pareigūnai. Jie pirmiausia turėtų būti žmoniški, paaiškinti, kodėl tai daroma ir ko tas gali tikėtis. Juk žmogų sugniuždyti yra labai lengva. Pareigūnus būtina mokyti, juos paruošti psichologiškai", - kalbėjo B. Petrauskas.

Kodėl šeštą ryto?

Uostamiesčio verslo bendruomenės atstovai laikosi nuomonės, kad teisėsaugos pareigūnams kur kas maloniau mėgautis "piariniais" dalykais nei sutelkti dėmesį į piktybiškai mokesčių nemokančius sukčius.

"Pirmiausia turėtų būti atliktas prevencinis darbas, o tik paskui sekti bausmė. Apmaudu, kad šiuo metu pamiršta Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa. Juk buvo galima verslininką pasikviesti, paaiškinti, kad jo veikla tiriama, kad būtina sumokėti mokesčius", - siūlė Vakarų pramonės ir finansų korporacijos prezidentas Antanas Bosas.

Jo manymu, tikrai nėra normalu, kad krata N. Kuzmos, kuris net nebuvo įtariamasis, namuose buvo atlikta 6 valandą ryto į mokyklą besiruošiančių vaikų akivaizdoje.

Klaipėdietis verslininkas Kęstutis Norkus net pasiūlė panašią operaciją 6 valandą ryto atlikti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus namuose.

"Vien tik dėl to, kad ir šis pareigūnas pajustų, ką reiškia taip anksti namuose priimti tokius svečius", - siūlė verslininkas.

Klaipėdiečio verslininko Jono (vardas pakeistas) manymu, krata namie, viešai, neįvykus teismui, paskleista informacija apie nusikalstamą veiklą, galėjo būti ta priežastis, kuri ir lėmė N. Kuzmos apsisprendimą.

"Prieš kurį laiką ir mano namie buvo atliekama krata. Ekonominės policijos, Mokesčių inspekcijos ir kitų tarnybų pareigūnai įsiveržė į mano namus be teismo sankcijos. Aš taip sutrikau, kad net pamiršau, jog turiu teisę jų neįleisti arba išprašyti lauk. Nebeprisiminiau, kad turiu advokatą, kurį galėjau pasikviesti. Todėl tikiu, kad krata, vėliau paskelbta informacija, kad įmonė vertėsi šešėline veikla, galėjo turėti įtakos ir savižudybei. Ne pinigai, kurių N. Kuzmai netrūko, turėjo įtakos apsisprendimui, o pažeminimas ir, matyt, jaunystėje patirtų išgyvenimų prisiminimas buvo svarbiausi", - svarstė pokalbininkas.

Jį stebino tik tai, kad teisėsauga pjauna obelį, kuri brandina vaisius: "Kas tą biudžetą pildys, jei visi verslininkai bus apšaukiami nusikaltėliais? Juk jų dėka kuriamos darbo vietos ir mokami mokesčiai į biudžetą".

"Ar prokuroro pasisakymas vykstant ikiteisminiam tyrimui, savižudybės išvakarėse, kad tai - tipinis šešėlinės ekonomikos pavyzdys, neprasilenkia su nekaltumo prezumpcijos nuostatomis? Juk tik teismas gali nuspręsti, ar yra šešėlinės ekonomikos elementų, ar pažeisti įstatymai ir įvykdytas nusikaltimas. Ar bus sudaryta komisija pareigūnų veiksmų, galimai privedusių žmogų prie savižudybės, teisėtumui įvertinti? Ar iš tikro būtina buvo pusę metų sekti, galimai ir provokuoti šią veiklą, o ne prevenciškai užbėgti jai už akių?" - svarstė A. Bosas.

Reikėjo rasti namie

Klaipėdos apygardos prokuratūros, kontroliuojančios tyrimo eigą, atstovė spaudai Palmira Martinkienė teigė, kad kratą 6 valandą ryte atlikti diktavo būtinybė.

"Mano žiniomis, krata buvo atlikta ryte prieš darbą. Taip paprastai daroma ne dėl to, kad žmogus būtų užkluptas iš netyčių (kaip bando kartais traktuoti žurnalistai), o dėl to, kad būtų galima rasti žmones namie. Juk jei ateis daryti kratos 10 ar 11 valandą - vargu, ar pareigūnai pateks į namus", - aiškino P. Martinkienė.

Ji taip pat gynėsi, kad prokuratūra nekaltumo prezumpcijos tikrai nepažeidė.

"Spaudos konferencijoje nuolat buvo naudojamos sąvokos "įtarimai, įtariama". O atsakydamas į pateiktą žurnalisto klausimą, kodėl neįvardijama bendrovė, apygardos vyriausiasis prokuroras atsakė, jog dėl nekaltumo prezumpcijos", - priminė prokuratūros atstovė.

Anot jos, teiginys "tai - tipiškas šešėlinės ekonomikos atvejis", nėra ikiteisminio tyrimo duomenys. Čia esą kalba ėjo apskritai apie tai, kas yra šešėlinė ekonomika, kad pagal pirminius įtarimus tai atitinka šešėlinės ekonomikos apibūdinimą.

Pareigūnų darbo metodus gina ir Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Jo teigimu, krata turi būti daroma būsto savininko akivaizdoje.

"Todėl reikia pasirinkti tokį paros metą, kada yra didžiausia tikimybė surasti žmogų namuose. O tai paprastai yra iki darbo dienos pradžios. Juk vakare žmogus gali būti susitikime, leisti laiką su šeima kine ar vakarieniauti kavinėje", - aiškino Seimo narys.

Jo manymu, krata nėra poveikio priemonė, o tik viena iš priemonių surinkti ikiteisminiam tyrimui reikalingus įrodymus.

Tyrė vaiko kompiuterį

Seimo narys Raimundas Paliukas, N. Kuzmos uošvis, tuo metu, kai vyko krata, buvęs name, taip pat baisisi pareigūnų darbo metodais.

"Gerai nors tiek, kad pareigūnai įsiveržė be automatų ir nemūvėdami kaukių. Tačiau daryti kratą namuose taip anksti ryte, manau, nėra adekvatus veiksmas. Be to, kokių įrodymų ieškota mažamečio vaiko kompiuteryje? Juk ten buvo tik vien žaidimai. Nenorėčiau daugiau komentuoti šios temos", - "Vakarų ekspresui" sakė Seimo narys.

Dano Arlausko, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus, manymu, pareigūnai taip perlenkė lazdą.

"Juk šiuolaikinės priemonės leidžia nustatyti, kokiame kompiuteryje galima rasti dominančios informacijos, o kokiame - ne. Tikrai nėra būtina veržtis į namus 6 valandą ryte ir raustis kompiuteriuose bei asmeniniuose daiktuose. Juk tokių bylų praktika byloja, kad namuose paprastai jokios ikiteisminiam tyrimui naudingos medžiagos nerandama. O ant žmogaus, kurio namuose atlikta krata, reputacijos jau mestas šešėlis", - situaciją komentavo D. Arlauskas.

Jis taip pat abejojo, ar pareigūnai, neradę juos dominančių įkalčių, atsiprašys verslininko šeimos.

"Gal ir būta tokių atsiprašymų, tačiau žiniasklaidoje jie tikrai nesulaukė atgarsio", - sakė pokalbininkas.

Nekomentuoja

FNTT pareigūnai prielaidų, ar tarnybos darbuotojų darbo metodai negalėjo būti N. Kuzmos mirties priežastimi, nekomentuoja. Tarnybos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė atsiuntė tokį atsakyma: "Norėdami gauti atsakymą į užduotus klausimus ir pateikti informaciją apie FNTT Klaipėdos apygardos valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą, Jūs turėtumėte kreiptis į ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą, kadangi Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis nustato ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą ir duomenų iki bylos nagrinėjimo teisme paskelbimą tik su prokuroro leidimu".

Beje, to paties klausėme ir Klaipėdos apygardos prokuratūros. Iš jos atstovės P. Martinkienės gavome tokį atsakymą: "Priminsiu, kad kratas atlieka ne prokurorai, o tyrėjai, šiuo atveju - FNTT. Tyrimą, priminsiu, irgi atlieka FNTT, prokuratūra tik vadovauja ir kontroliuoja. (...) Informaciją būtų galima pasitikslinti pas FNTT atstovę spaudai".

Yra planas

Panašu, kad tai ne paskutinė teisėtvarkos pareigūnų "viešųjų ryšių akcija", per kurią gali būti sužlugdyta dar ne viena ir ne dvi įmonės. Mat prokuratūra paskelbė, kad per artimiausius kelerius metus bus sustiprinta kovą su ekonominio ir finansinio pobūdžio nusikaltimais. Tokie tikslai keliami 2013-2015 metų strateginiame veiklos plane, kurį neseniai patvirtino generalinis prokuroras Darius Valys.

Dokumente užsibrėžiama 2013-2015 metais konfiskuoto turto dėl neteisėtos veiklos vertę padidinti nuo 2 mln. litų iki 2,3 mln. litų.

Plane taip pat numatomi konkretūs skaičiai, kiek turėtų būti ištirta atskirų nusikaltimų: neteisėtų praturtėjimo veikų ištyrimą numatoma padidinti nuo dešimties 2012 m. iki 25 - 2015-aisiais, kontrabandos ir susijusių nusikaltimų - nuo 220 iki 230.

Faktai

• Pernai rugpjūtį savo sodyboje nusižudė bendrovės "Status finansinė pramoninė grupė" vienas savininkų Alvydas Bieliauskas. Pagrindinis šios bendrovės savininkas, jo įbrolis Vladas Bieliauskas nusišovė 2006-ųjų spalį.
• 2010-ųjų liepą savu noru iš gyvenimo pasitraukė Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Alvydas Mažeikis. Keturiasdešimtmetis vyriškis rastas nusišovęs savo darbo kabinete.
• 2010-ųjų birželį savo namuose Kaune nusišovė buvęs statybos bendrovės "Mitnija" vadovas 59-erių Antanas Gureckis. Tai jis padarė tuo metu, kai namus krėtė kriminalistai. 2011 m. teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog A. Gureckis buvo privestas iki savižudybės.
• 2009 metų lapkričio 12 dieną Šiauliuose šūvį sau galvą iš medžioklinio šautuvo paleido statybos bendrovės "Domuva" vadovas 34 metų Vaidas Savickas. Verslininkas rytą savo prabangiu automobiliu BMW nuvežė sugyventinės vaiką į mokyklą, o grįžęs namo požeminiame garaže nusižudė.
• 2009 m. kovą iš gyvenimo pasitraukė Kaune veikusios Lietuvos ir Vokietijos plastikinių langų gamybos įmonės "Heinzmann" direktorius ir vienas savininkų Mindaugas Valančius.
• 2009-ųjų birželį Klaipėdoje, savo namo kieme, šūviu iš pistoleto "Beretta" nusižudė 50 metų Alvydas Dirvonas. Jis buvo vienas Klaipėdos viešbučio "Navalis", Kauno viešbučio "Europa Royale Kaunas", Kaune veikusios spaustuvės "Spindulys" savininkų. Ši mirtis sukėlė daug mįslių, nes vyriškis neturėjo didelių bėdų versle, puikiai sutarė su šeimos nariais.
• 1997-ųjų birželį iš pistoleto nusišovė "Tauro" banko prezidentas Genadijus Konopliovas.
• 1994-ųjų rugsėjį 36-erių "Mokolų" valdybos pirmininkas Raimondas Kazla nusišovė savo automobilyje prie Marijampolės kapinių.