Vasario 16-osios metamorfozės

Kaip švenčiame šventes, tokią ir prasmę joms suteikiame. Tarpukario Lietuvoje minint Vasario 16-ąją skambėdavo gedulingi maršai ir vykdavo mišios, tačiau žmonės iš širdies linksminosi puošdami savo namus, lankydami operas ir komedijas, atsisakydami svaigių puotų.

Vasario 16-ąją lietuviai sugebėdavo švęsti net tada, kai buvo draudžiama tai daryti. Tad dabar tremtį patyrę klaipėdiečiai džiaugiasi, kad tautiečiai jau išmoko švęsti Valstybės atkūrimo dieną nuotaikingai ir šviesiai.    

Draudė gerti

Pirmosios Vasario 16-osios metinės buvo švenčiamos 1919 m. vasario 15-16 d. Kaune. Minint tautos laisvės valandą šventės akcentu tapo koncertas Kauno rotušėje, į kurį susirinko Valstybės Tarybos, Vyriausybės nariai, užsienio valstybių atstovai. Be pamaldų Kauno katedroje ir iškilmingo posėdžio Kauno teatro rūmuose (dėl karo padėties buvo atsisakyta iškilmingo parado), pirmųjų metinių akcentu virto senųjų Kauno gatvių pavadinimų pakeitimas. Buvusioji Caro, o vėliau - Kaizerio alėja buvo pavadinta Laisvės alėjos vardu. Jau 1919 m. ryškėjo tradicinė šventės puošyba Lietuvos didžiųjų kunigaikščių paveikslais, Vyčiais, trispalvėmis.

PASKUTINIS Vasario 16-osios minėjimas tarpukario Lietuvoje. Nuotraukoje - premjeras Antanas Merkys iškilmėse Vilniuje.

Valstybinės šventės paradų pradžia - 1920 m. Vasario 16-osios minėjime dalyvavo ne tik Lietuvos kariuomenės daliniai, bet ir visuomeninės organizacijos su savo atributika, vėliavomis: aukštųjų mokyklų studentai, Darbininkų juozapiečių draugija, Lietuvos katalikių moterų draugija, Žydų darbininkų sąjunga, Šv. Zitos draugija, Vandens sargyba, esperantininkai...

1921-1924 m. baigė formuotis esminiai šventės akcentai: pamaldos Kauno miesto bažnyčiose, kariuomenės paradai, visuomeninių organizacijų eitynės, iškilmingi Seimų posėdžiai, spektaklių bei operų premjeros, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimas, fejerverkai.

Įdomu tai, jog Švenčių ir poilsio įstatymas reglamentavo visuomeninio gyvenimo apribojimus: buvo draudžiama prekyba svaigiaisiais gėrimais bei jų vartojimas įstaigose, viešumoje, kirpyklų ir statybų veikla, gyvulių gabenimas prekybai.

Prezidento malonės

Pasak Kauno istorinės prezidentūros kultūrinių renginių koordinatorės Ingridos Jakubavičienės, į šventės renginių šurmulį ir vyksmą buvo įtraukiama ne tik Prezidentūra.

"Vienas svarbiausių akcentų buvo Mišios. Apie 13 valandą prezidentas Antanas Smetona iš Prezidentūros balkonėlio arba per radiofoną sakydavo šventinę kalbą. Po to prie Karo muziejaus buvo pagerbiami žuvusieji už Lietuvos laisvę, prie Nežinomo kareivio kapo dėta gėlių. Visada vykdavo iškilmingos aukščiausios šalies valdžios, Vyriausybės narių, karininkų, visuomeninių organizacijų eitynės", - pasakojo I. Jakubavičienė.

Tą dieną prezidentas teikdavo Gedimino ordinus, Vyčio Kryžiaus ženklus ir kitus valstybinius apdovanojimus. A. Smetona pasirašydavo Malonės aktus, suteikdavo amnestiją daliai kalinių.

Vakare Valstybės teatre vykdavo iškilmingas koncertas, į kurį buvo kviečiami svarbiausi valstybės asmenys, užsienio šalių pasiuntiniai, visuomenės elitas. Koncerte skambėdavo geriausi lietuvių kompozitorių kūriniai, o muzikantai, dainininkai atsisakydavo honoraro, nes jiems buvo didžiulė garbė kvietimas pasirodyti Vasario 16-osios proga.

Kauno istorinės prezidentūros atstovė pabrėžė, jog visose šalies vietose vykusiuose šventiniuose renginiuose anais laikais itin aktyvūs buvo studentai, mokiniai.

Iškilmės Klaipėdoje

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės sukaupta medžiaga atskleidžia, kaip Klaipėdoje buvo minima 20-oji Lietuvos nepriklausomo gyvenimo ir prisikėlimo sukakties šventė.

Laikraštyje "Vakarai" rašoma, jog tą naktį Klaipėdos geležinkelio stotis buvo skoningai iliuminuota, šviesos simbolizavo visą Lietuvos atgijimo misteriją, išpuošti buvo Gubernatūros rūmai, uosto muitinė, paštas, uosto valdyba, komendantūra, 6 pulko vartai, Karininkų ramovė, Lidenau dokas, Žemės bankas, Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Valstybinio teatro studija.

Tą rytą 8 val. visi Klaipėdos namai pasipuošė vėliavomis, kai kurie - vainikais, girliandomis, o vakare nušvito iliuminacijomis. Krautuvių vitrinose, privačių namų languose buvo pastatyti Vytauto, tautos vado A. Smetonos ir kitų didžių Lietuvos vyrų paveikslai.

Uoste lietuviški ir užsienio valstybių laivai, konsulatai ir kitų valstybių atstovybės taip pat iškėlė vėliavas. Nuo ryto iki vėlumos pilnos gatvės pasipuošusių žmonių vaikštinėdami džiaugėsi švente.

"Ši vieninga lietuviškumo demonstracija teikia vilties, kad galų gale po visokių nesusipratimų ir nerangumų klaipėdiškiai viešai pasirodys esą šio krašto sūnūs ir Lietuvos piliečiai", - rašė "Vakarai", pažymėdami, jog iškilmėms aprašyti reporteriai neturėjo fizinių jėgų.

Jubiliejinės dienos minėjimai prasidėjo įvairių konfesijų bažnyčiose. Kunigai skaitė tai progai pritaikytus pamokslus, su tikinčiaisiais siuntė Aukščiausiajam padėkos maldas, prašydami, kad jis ir toliau globotų šalį, gintų nuo pavojų ir nelaimių.

Į iškilmes miesto teatre buvo sukviesti centro ir autonominių įstaigų aukštieji pareigūnai, Seimelio prezidiumas, vietos įgulos karo vadovybė, burmistrai, užsienio valstybių konsulai, visuomenės, organizacijų, įmonių atstovai. Sceną puošė Vytis ir tautinės spalvos. Krašto gubernatorius perskaitė valstybės prezidento kalbą, kurią susirinkusieji išklausė atsistoję. Kalbas sakė krašto gubernatorius, Direktorijos pirmininkas. Vėliau vyko "Colegium Musicum" kvarteto koncertas, klausytasi Giedotojų draugijos choro ir Valstybinės operos solistės. Po iškilmingo posėdžio gubernatoriaus kviestiems svečiams "Viktorijos" restorane buvo surengtas pokylis.

PRISIMINIMAI. "Patriotizmas buvo mumyse giliai įskiepytas. Mes, vaikai, buvome matę aikštėse numestus išniekintus stribų nužudytų partizanų kūnus, ir supratome, dėl ko jie paaukojo savo gyvybes. Nežiūrint neseniai matyto ir išgyvento baisaus smurto, mes, tremtiniai, Vasario 16-ąją laikėme ypač linksma švente", - sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotojas Zenonas Čerkauskas.

Daugiau skaitykite penktadienio dienraštyje "Vakarų ekspresas"