Vasarą šoktelėjo imigracija į Lietuvą

Birželį ir liepą į Lietuvą atvyko 5701 žmogus - 57 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą atvyko 3639 imigrantai, ketinantys apsigyventi Lietuvoje nuolat arba ne trumpiau kaip metams.

Statistikų duomenimis, dauguma imigrantų yra grįžtantys lietuviai, bet pamažu daugėja atvykstančių užsieniečių.

„Šiemet per septynis mėnesius grįžę Lietuvos piliečiai sudarė 63 proc. visų imigrantų. Pernai per visus metus 71 proc. visų  imigrantų sudarė Lietuvos piliečiai“, - BNS sakė Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.

Emigracija nemąžta

Emigracijos mastas iš Lietuvos nemažėja ir išlieka aukštesnis nei pernai. Liepą iš Lietuvos emigravo 4652 žmonės - beveik 7 proc. daugiau nei birželio mėnesį, tačiau vos 1 proc. daugiau nei pernai liepą.

Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst., o per pirmus septynis šių metų mėnesius - jau per 21 tūkst. gyventojų.

Kai kurie ekspertai emigracijos pagreitį šių metų pirmoje pusėje vadina laikina tendencija, nes dalis emigrantų galėjo suskubti deklaruoti išvykimą, kad išvengtų prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kiti galbūt skubėjo į Britaniją, kol ši šalis nesiėmė ribojimų artėjant pasitraukimui iš Europos Sąjungos.

Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų, emigraciją gali skatinti ir didelė pajamų nelygybė.

Dėl emigracijos  ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.

Tokie mastai kelia pavojų, nes verslui ima trūkti darbuotojų, tampa sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.

Siekdama kompensuoti darbo jėgos trūkumą, Vyriausybė šiemet šiek tiek palengvino užsieniečių įdarbinimą. Kritikai sako, kad imigrantai gali pristabdyti algų augimą.

Daugiau kaip pusę šalyje dirbančių užsieniečių sudaro ukrainiečiai - pernai jų į Lietuvą atvyko per 11 tūkstančių.