Valstybės kontrolė nesiliauja kelti sumaištį valstybėje

Valstybės kontrolė paskelbė, kad įžvelgdama, jog Valstybinės ligonių kasos (VLK) darbuotojų veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos požymių, prokuratūrai perdavė audito medžiagą. Nekyla abejonių, kad po šio kreipimosi prokurorai turės sugaišti savo brangų laiką ir nieko nusikalstamo nenustatys. Kam reikalinga Valstybės kontrolė, kurios skelbiamos išvados dažniausiai tėra paprasčiausias blefas? Šia proga primename archyvinę ekspertai.eu publikaciją apie Valstybės kontrolės įstaigą.

Kam tarnauja Valstybės kontrolė?

(šis straipsnis buvo publikuotas 2010 rugsėjo 15 d.)

Turbūt visi žino, kad Valstybės kontrolės skelbiamos valstybinių auditų išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio ir prokurorų darbui jokios reikšmės neturi. Kai Valstybės kontrolė atlikusi tyrimą kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, prokurorai jas privalo įvertinti. Tačiau dėsninga, kad tokiais atvejais jie neaptinka jokių kriminalo pėdsakų ir tik tuščiai sugaišta brangų laiką. Pateikiame tik kelis iš gausybės pavyzdžių, ko iš tiesų vertos Valstybės kontrolės skelbiamos skandalingos ir didelį atgarsį šalies gyvenime sukeliančios išvados.

2009 metų birželio 19 dieną pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje dėl Vilniaus miesto savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų kontrolės teigiama: "Vilniaus miesto savivaldybėje privatizavimo fondo lėšos, skirtos Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos vykdymui, buvo naudojamos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų principų ir reikalavimų, neteisėtai ir neracionaliai."

Ir ką? Ogi nieko.

2009 metų birželio 17 dieną Valstybės kontrolė paskelbė sprendimą "Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijoje. Ne eiliniai priekabūs piliečiai ar politiškai angažuoti valdininkai, o pati valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pranešė: „Tikriausiai ir jaučio odoje nesutilptų visi pažeidimai, kuriuos valstybiniai auditoriai nustatė tikrindami, kaip Kultūros ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2008 metais naudojo valstybės lėšas“.

Ir ką? Ir nieko.

2010 metų balandžio 30 dieną Valstybės kontrolė paskelbė valstybinio audito ataskaitą "Lietuvos tūkstantmečio programos vykdymas". Šios programos sudėtinė dalis buvo ir Nacionalinė programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Programos įgyvendinimui, t. y. Lietuvos, bet kartu ir viso pasaulio kultūros sklaidai ir puoselėjimui, mūsų valstybė nuo 2003 iki 2009 metų paskyrė astronominę pusės milijardo litų sumą – 515,2 milijono litų.

Milžiniškos apimties, daugiau nei metus rašytame dokumente buvo išvardinta gausybė šiurkščiausių įstatymų pažeidimų ir kitokių prasižengimų. Audito dokumentus dėl galimo lėšų iššvaistymo ir pasisavinimo bei įstatymų nesilaikymo Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai, apie tai plačiai skelbė žiniasklaida.

2010 metų rugsėjo 9 dieną vykusiame Vyriausybės antikorupcinės darbo grupės posėdyje Generalinės prokuratūros prokurorė Sigutė Malinauskienė, vadovaujanti rezonansiniams ikiteisminams tyrimams dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei dėl galimo VŠĮ "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" didelės vertės turto iššvaistymo ir pasisavinimo, pateikė naujausios informacijos apie daugiau negu pusės milijardo vertės Tūkstantmečio programą.

"Kadangi mes turėjome įvertinti Valstybės kontrolės pateiktą medžiagą, čia užkliuvo tiktai trys dalykai: Kultūros ministerijos projektas filmas "Žalgiris – geležies diena", Dailės akademijos projektas "Baltų menas" ir "Mokslinių tyrimų ir leidybos projektai", – informavo S. Malinauskienė, neslėpdama, kad Valstybės kontrolės išvados apie grandiozinės programos vykdymą yra padarytos be jokio rimto pagrindo.

"Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi praktiškai yra nustatyta, kad lėšos skirtos ir panaudotos, nei pasisavintos, nei iššvaistytos. Ir nenustatyta, kad būtų kažkokių pareigūnų tarnybinių nusižengimų", – tokį Generalinės prokuratūros sprendimą komentavo S. Malinauskienė.

Vakar Seime pristatyta Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaita. Šiandien valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė dalyvaus Seimo Audito komiteto posėdyje, kur pristatys kelias valstybinio veiklos audito ataskaitas, tarp jų ir „Lietuvos tūkstantmečio programos vykdymas“.

Tačiau, kaip įsitikinome, Valstybės kontrolės skelbiamos valstybinių auditų išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio ir prokurorų darbui nepadeda, o gal net ir atvirkščiai. Prokurorai, priversti skaityti šias menkavertes išvadas, dažniausiai neaptinka jokių kriminalo pėdsakų ir tik tuščiai gaišta kovai su nusikalstamumu skirtą brangų laiką.

Galima beveik neabejoti, kad Generalinė prokuratūra neaptiks nieko baisaus, dėl ko reikėtų kelti baudžiamąsias bylas, ir po vakar paskelbtų Valstybės kontrolės išvadų apie Valdovų rūmų statybas.

Tad kyla paprastas klausimas, į kurį Seimo nariai turėtų vieną kartą atsakyti labai aiškiai ir principingai – kam reikalinga tokia mokesčių mokėtojų išlaikoma institucija, kaip Valstybės kontrolė, kurios skelbiamos išvados visada sukelia didelį triukšmą ir emocijas, tačiau profesionalams iš Generalinės prokuratūros atlikus analizę paaiškėja, kad visa tai tėra muilo burbulas? Įdomu, kam tai naudinga ir kiek laiko dar tęsis?