Valstybė neįgali kovoti su nuodingos geriamos kosmetikos platintojais?

Neseniai Vilniaus Universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras per vieną savaitę gelbėjo net dviejų nelegaliu alkoholiu apsinuodijusių žmonių gyvybes. Į penktą dešimtį įžengę vyrai ligoninėje atsidūrė išgėrę etilenglikolio turinčių falsifikuotų gėrimų. 

Nors abiejų vyrų galimybės išgyventi buvo itin menkos, gyvybes išgelbėti pavyko. „Tačiau mokesčių mokėtojams tai kainavo labai daug“, – sakė R. Badaras. Jo teigimu, nė vienas iš per plauką išgyvenusių vyrų nebuvo asocialus, abu jie – dirbantys.

Falsifikuoti gėrimai – ne vieninteliai, keliantys tokį pavojų sveikatai. Kioskuose yra pardavinėjamos izopropilo alkoholio turinčios kosmetikos priemonės, kurias kaip gėrimus vartoja ne tik asocialūs asmenys, bet ir vaikai bei paaugliai. Kadangi oficialiai tai nėra alkoholinis gėrimas, juo galima prekiauti visą parą, jį įsigyti gali ir nepilnamečiai. Specialistų teigimu, kai kurios priemonės net gaminamos taip, kad pagal skonio savybes būtų tinkamos naudoti ne pagal paskirtį, bet kaip alkoholiniai gėrimai – pvz., joms suteikiamas aviečių, persikų ar juodųjų serbentų skonis.

Kosmetinių priemonių, kaip gėrimų, populiarumas nulemtas ir patrauklios kainos. Pavyzdžiui, 200 gramų lenkiško kosmetinio spirito, kurio alkoholio koncentracija – 60 proc., buteliukas kainuoja vos 2,3 lito.

R. Badaro įsitikinimu, vienintelis būdas kovoti su tokiais gėrimais – reguliuoti jų kainas. „Žmogus dabar skaičiuoja – vietoje butelio degtinės jis gali nusipirkti dešimt buteliukų odekolono. Jis jį ir renkasi. Jei kainų santykis būtų kitoks, jis greičiausiai pirktų normalų gėrimą. Ne tik jam pačiam būtų geriau, bet ir visuomenei. Žinoma, besaikis alkoholio vartojimas apskritai yra blogai, bet normalūs gėrimai padaro nepalyginamai mažesnę žalą, nei odekolonai, tad ir mokesčių mokėtojams tai kainuotų mažiau“, – svarsto specialistas.

Kol medikai skaičiuoja aukas, Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Ne maisto produktų inspekcija tik skėsčioja rankomis ir atsakomybės už klausimo sprendimą kratosi.

Ne maisto produktų inspekcija priemonių imtis neplanuoja

Pernai rugsėjį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNMPI), atkreipusi dėmesį į problemą, liepė išimti iš prekybos poros pavadinimų BF kosmetinius spiritus. Kosmetiniai spiritai privalėjo būti išimti iš prekybos dėl jų etikečių ženklinimo, nes jų išvaizda, kvapas, spalva, forma, pakuotė ir dydis priminė maistui skirtą gėrimą. 

Tačiau juos iš Lenkijos importuojanti UAB „Bene Factum“ pasielgė paprasčiau – tiesiog pakeitė etiketes ir toliau tiekia juos prekybos tinklams bei kioskams. Losjono etiketėje ir toliau rašoma, jog tai „spiritas“.

Buteliuko turinys nepasikeitė, tačiau toliau nuosekliai spręsti problemą ir uždrausti juo prekiauti dar kartą – nebeketinama.

Kaip sakė VNMPI Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Elena Rinkevičienė, kol kas planuose dar kartą tikrinti „Bene Factum“ importuojamus produktus nenumatyta, sankcijų taikyti neplanuojama.

Mokesčių inspekcija nesiryžta žengti antro žingsnio

Valstybinė mokesčių inspekcija, besirūpinanti įplaukomis iš akcizų į valstybės biudžetą, pernai taip pat sėkmingai vykdė kovą prieš geriamosios kosmetikos gamintojus ir laimėjo vieną su tuo susijusią bylą, tačiau antro žingsnio žengti neketina.

Tolimesnį savo pasyvumą inspekcija bando pateisinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimais. Kosmetikos gaminiai, įteisinti svetur, neva automatiškai tampa legalūs ir Lietuvoje. Tačiau pamirštama atsižvelgti į tai, kad jų vartojimo paskirtis Lietuvoje nėra tokia, kaip tikėtųsi ES pareigūnai. Juo labiau, kad sveikatos apsaugos tikslais galima taikyti įvairias išimtis.

Seimui nuoseklumas nebūdingas

Pernai vasarą tuometinis Seimo narys Jonas Šimėnas iniciavo įstatymo pataisas, kurios turėjo uždrausti kosmetinių spiritų prekybą kioskuose. „Šie produktai yra pigūs, nuodingi, tačiau nuodai (dažniausiai – izopropilo alkoholis) turi užslėptą poveikį, mažas pajamas gaunantys gyventojai to nežino ir masiškai šiuos produktus geria, nes jų skoninės savybės yra pritaikytos gėrimui“, – rašoma siūlyme. Jame taip pat pažymima, kad dėl šių produktų prekybos kasmet valstybė praranda dešimtis milijonų litų akcizo.

Tačiau tuo metu dar Antano Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas nustebino išreikšdamas nepritarimą Jono Šimėno pasiūlytam Alkoholio kontrolės įstatymo keitimo projektui, kuriuo buvo siūloma uždrausti prekybą geriama kosmetika kioskuose ir taip išspręsti šią problemą. Komitetas pasiūlymą atmetė neva dėl to, kad alkoholio pakaitalai nepriklauso įstatyme reglamentuojamų produktų kategorijai, nors buvo pateikti rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ duomenys, pagal kuriuos beveik 100 proc. kosmetinių spiritų pirkėjų jį geria, o daugiau nei pusė daro tai kasdien. Nepritarimo argumentai nustebino net daug mačiusius: „Iš esmės pritardami pasiūlymo idėjai, nepritariame pačiam pasiūlymui, kadangi jo turinys neatitiktų šio įstatymo projekto tikslo, uždavinių ir projekto sandarą lemiančių straipsnių turinio“. 

Pritarimą išreiškęs nepritarimu Seimo komitetas tolesnių veiksmų problemai spręsti taip pat nesiėmė, nors atsakomybę už ją bandė perduoti kitiems – kaip vieną iš pasiektų rezultatų komitetas išskiria pateiktą siūlymą Vyriausybei nedelsiant spręsti šią problemą. Tačiau sprendimas, matyt, pasiklydo painiuose valdžios koridoriuose. 

Tuo tarpu pernai rugsėjo mėnesį kito Seimo nario V. Bacevičiaus pateiktas projektas, kuriuo siūloma uždrausti kioskuose pardavinėti produktus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 proc., bei nustatyti atsakomybę už draudimo pažeidimą, net nebuvo svarstytas.

Kol institucijos kratosi atsakomybės už klausimo sprendimą, šalyje toliau masiškai prekiaujama alkoholinių gėrimų pakaitalais. Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, net 7 proc. visos alkoholio rinkos Lietuvoje sudaro kosmetinių gaminių vartojimas ne pagal paskirtį, o visa spiritinių gėrimų šešėlinė rinka sudaro apie 33 procentus.

Seimo narė A. Bilotaitė perima problemos sprendimo iniciatyvą 

Nors problema išaugo iki kone Everesto mastelių, vis dėlto kai kurie Seimo nariai nenuleidžia rankų. Neseniai Seimo narė Agnė Bilotaitė pakartotinai užregistravo siūlymą dėl etilo alkoholio pagrindu pagamintos kosmetikos prekybos ribojimo kioskuose ir kitose laikinose prekybos vietose. Pasak A. Bilotaitės, užtenka vieno teisėkūros žingsnio (uždrausti skysčių, kurių tūryje yra daugiau kaip 20 proc. alkoholio, prekybą kioskuose ir kituose laikinuose statiniuose), kad problema būtų išspręsta. „Šiuos surogatus kasdien masiškai geria žmonės, tame tarpe ir paaugliai. Jie yra nuodijamai – ir kiekvieną dieną situacija blogėja. Yra puikiai žinomi tokios pseudokosmetikos platinimo kanalai, taigi tereikia juos uždrausti ir didžioji problemos dalis bus išspręsta“, – sakė A. Bilotaitė. Kaip teigia Seimo narė, geriamą kosmetiką platinantys prekybininkai nepaiso jokių etikos normų, daroma didžiulė žala žmonių sveikatai, todėl visiškas šių produktų uždraudimas kioskuose yra adekvati priemonė.

Belieka tikėtis, kad šįkart problema pajudės iš mirties taško. Kaip informavo A. Bilotaitė, pataisoms jau pritarta po pateikimo.