Valentinas Mazuronis: "Rolando Pakso klausimas turi būti atiduotas rinkėjams"
Jis atmetė koalicijos partnerių kaltinimus, kad būtent jo iniciatyva dalis „darbiečių“ nebalsavo dėl Konstitucijos pataisos ir dėl to ji nebuvo priimta.
„Manyčiau, kad šitas klausimas turėtų būti išspręstas. Turėtų būti atiduota rinkėjams spręsti, ar politikai tinka į vienas, kitas pozicijas, ar ne“, – antradienį BNS sakė V.Mazuronis.
Kita vertus, jis teigė, kad tokie rezonansiniai klausimai neturėtų būti sprendžiami rinkimų laikotarpiu.
„Tik iš patirties galvoju, kad reikėtų stengtis tuos klausimus spręsti ne prasidėjus rinkimų kampanijai. O ji praktiškai Lietuvoje jau prasidėjusi. Jeigu kalbame apie Laisvės premiją ar Konstitucijos keitimą, tai įneša nereikalingą politinę įtampą, nepadeda spręsti tų klausimų“, – svarstė Darbo partijos pirmininkas.
V.Mazuronis neigė prašęs dalies Seimo „darbiečių“ nebalsuoti dėl Konstitucijos, turėjusios atverti kelią R.Paksui į Seimo ir prezidento rinkimus, pataisos.
Tai antradienį Seime žurnalistams pranešė socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius. „Labai negražiai pasielgta. Manau, kad toks balsavimas įvyko dėl to, kad dabartinis jų partijos pirmininkas davė nurodymus, kiek aš turiu informacijos iš Darbo partijos frakcijos kai kurių narių, kad dalis Seimo narių neateitų į balsavimą“, – sakė A.Butkevičius.
Iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant šiuo klausimu Seime dalyvavo 14 parlamentarų.
„Nedalyvavau frakcijos posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl laisvo balsavimo. Nežinau, iš kur premjeras paėmė tokias žinias“, – tvirtino V.Mazuronis.
Jis sakė, kad partijos valdyba diskutavo, kaip reikėtų balsuoti dėl minėtos Konstitucijos pataisos, ir nutarta, jog sprendimą priims frakcija.
Po balsavimo „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Petras Gražulis „darbiečius“ apkaltino išdavyste.
Tačiau ir „darbiečiai“, ir „tvarkiečiai“ antradienį teigė, kad dėl šio incidento valdančioji koalicija nesubyrės.
„Nesvarstome to klausimo ir nesvarstysime. Valdančiąją koaliciją sudaro ne tik „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija, koalicijos ašis yra socialdemokratai, o jie visi balsavo už Konstitucijos pataisą, net premjeras buvo atvykęs“, – BNS sakė P.Gražulis.
Santykius su „darbiečiais“ jis apibūdino kaip pašlijusius.
Darbo partijos pirmininkas V.Mazuronis irgi tvirtino, kad „darbiečiai“ toliau dirbs koalicijoje kaip dirbę.
„Esame pasirašę koalicijos sutartį, jokių jos pažeidimų aš nematau, tie klausimai ar Vyriausybės programa, kuri vykdoma, man atrodo, sėkmingai vykdoma. Mes, Darbo partija, toliau dirbsime Vyriausybėje ir Seime. Mums atrodo, kad ta koalicija sprendžia klausimus gerai. O už kitus koalicijos partnerius sunku kalbėti“, – BNS sakė jis.
Antradienį Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi kelią R.Paksui kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Už ją balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo 11, 13 susilaikė.
Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
„Tvarkiečiai“ siekė pakeisti 56 Konstitucijos straipsnį ir nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų“.
Minėta pataisa, ją priėmus, būtų atvėrusi kelią R.Paksui dalyvauti ne tik Seimo rinkimuose, bet ir kovoti dėl prezidento posto. Mat Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji "sustiprintos priežiūros procedūra".
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą