Valentinas Mazuronis įregistravo išvadų projektą dėl "Snoro"

"Snoro" žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo komisijos išvadų projektą, nutarimo projektą ir lydimuosius dviejų paskutinių komisijos posėdžių protokolus.

Dokumentuose nurodoma, kad juos teikia laikinosios tyrimo komisijos nariai Valentinas Mazuronis, Žilvinas Šilgalis, Kęstutis Daukšys ir Juozas Olekas.

Nutarimo projekte siūloma pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos "Dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke "Snoras" išsiaiškinimo" išvadoms. Siūloma taip pat pripažinti, kad Seimo komisija darbą baigė.

Įregistruotose išvadose komisija konstatuoja, kad teisės aktai sudaro prielaidas stabiliam ir saugiam šalies bankų sistemos funkcionavimui, tačiau egzistavo ir egzistuoja verslo rizikos ir galimai nusikalstamos veiklos veiksniai.

"Lietuvos banko valdybos sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo bankui "Snoras" turėjo didelį poveikį Lietuvos finansams, nes Lietuva yra apdraudusi visus bankuose esančius indėlius iki 100 000 eurų. Lėšų, sukauptų Indėlių draudimo fonde, nepakako, todėl naudojamos Lietuvos Respublikos lėšos", - sakoma išvadose.

Jose pažymima, kad "Snoras" platino indėlių sertifikatus ir kitus indėlių draudimu neapdraustus vertybinius popierius, pateikdamas nevienareikšmiškai suprantamą informaciją.

"Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos galimam bankų klientų klaidinimui. Lietuvos bankas ir Vertybinių popierių komisija nekontroliavo tokios banko "Snoras" pateikiamos informacijos, nes tuo metu egzistavusi teisinė bazė nesuteikė Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai teisių prižiūrėti. Lietuvos bankas ir Vertybinių popierių komisija laiku nesiėmė reikiamų priemonių, nesiūlė reikiamų įstatymų pakeitimų tam, kad užtikrinti vertybinių popierių, leidžiamų komercinių bankų, tarp jų ir banko "Snoras" platinimo kontrolę",- sakoma dokumente.

Kadangi Lietuvos banko sprendimai turi įtakos viešiesiems valstybės finansams, komisija siūlo Vyriausybei išnagrinėti galimybę Lietuvos banko įstatyme numatyti tokiais klausimais derinimo procedūrą su Vyriausybe. Bankų įstatyme siūloma nustatyti prievolę, kad Lietuvos bankas yra atsakingas už visų bankų teikiamų produktų priežiūrą.

Komisija siūlo Generalinei prokuratūrai išnagrinėti, ar bankui "Snoras" platinant "indėlių sertifikatus" ir kitus indėlių draudimu neapdraustus vertybinius popierius bei pateikiant nevienareikšmiškai suprantamą informaciją buvo vykdoma nusikalstama veika.

Dokumente pažymima, kad Lietuvos bankas nepakankamai griežtai prižiūrėjo inspektavimo išvadose siūlomų priemonių įgyvendinimą ir nepakankamai griežtai vertino gautą informaciją apie galimai blogą situaciją banke "Snoras" 2009 m.

Komisija siūlo Lietuvos banko įstatyme nustatyti griežtesnius viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus tiems Lietuvos banko valdybos nariams, kurių artimieji giminaičiai dirbo ar dirba juridiniuose asmenyse, susijusiuose su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais ir specializuotais bankais bei užsienio bankais, veikiančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padaliniais.

2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas, atstovaujamas valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, pasirašė laikinojo administratoriaus paskyrimo sutartį su Simonu Freakley.

"Ruošdamasis tolesniems įvykiams Lietuvos bankas iš anksto parengė galimą situacijos valdymo scenarijų, numatant laikinąjį banko administratoriaus paskyrimą ir banko nacionalizavimą. Sprendimas dėl banko nacionalizavimo buvo priimtas nelaukiant banko inspektavimo išvadų", - sakoma išvadose.

Jose teigiama, kad sutartyje tarp Lietuvos banko, atstovaujamo valdybos pirmininko V. Vasiliausko, laikinojo banko "Snoras" administratoriaus S. Freakley ir banko "Snoras", atstovaujamo laikinojo administratoriaus S. Freakley, nustatyti Lietuvos Seimo įsipareigojimai laikinajam banko "Snoras" administratoriui S. Freakley, kuriuos nustatydamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas galimai viršijo įgaliojimus. Šį faktą komisija siūlo išnagrinėti Generalinei prokuratūrai.

---

Komisija taip pat konstatuoja, kad sutartyje su S. Freakley nustatytas 140 tūkst. eurų atlyginimas laikinajam banko "Snoras" administratoriui įvertinus tarptautinę praktiką, numatomų darbų apimtį ir operatyvumą.

"Dokumentas, nustatantis mokėtinas sumas pasitelktiems konsultantams, komisijai pateiktas nebuvo. Manytina, kad laikinasis banko "Snoras" administratorius S. Freakley apie 5 000 000 eurų nepagrįstai išmokėjo pasitelktiems konsultantams pats, nesuderinęs minėtos sumos su Lietuvos banku. Komisija gavo duomenų, kad konsultantų paslaugas buvo pasiūlyta suteikti už 2 000 000 eurų",- teigiama išvadose.

Todėl komisija siūlo Generalinei prokuratūrai išnagrinėti, ar laikinasis banko "Snoras" administratorius S. Freakley vienasmenišku savo sprendimu turėjo teisę išmokėti apie 5 000 000 eurų pasitelktiems konsultantams.

Komisija konstatuoja, kad bankrutuojančio banko "Snoras" darbuotojų atlyginimai yra padidinti. "Šiuo metu buvusiems banko "Snoras" valdybos nariams ir padalinių vadovams, likusiems dirbti banke "Snoras" mokami atlyginimai yra didesni nei anksčiau dirbant šiame banke", - sakoma išvadose.

Opozicijai priklausančių Seimo narių nuomone, užsitęsęs "Snoro" kreditorių susirinkimo nesušaukimas ir galimai per didelės administravimo išlaidos galbūt pažeidžia bankrutuojančio banko "Snoras" kreditorių interesus ir lūkesčius bei didina galimus jų turto praradimus.

Todėl komisija siūlo Vyriausybei išnagrinėti situaciją ir, esant poreikiui, iki šių metų rugsėjo 10 d. parengti įmonių bankrotą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, šalinančius kliūtis kreditorių susirinkimo vilkinimui, nustatyti efektyvesnį kreditorių interesų atstovavimą bei kuo mažesnius jų turto praradimus.

"Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko "Snoras" veiklos laikinojo sustabdymo, Vyriausybės sprendimas perimti banko "Snoras" akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo bankui "Snoras" buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai. Šie sprendimai sudarė prielaidas atsirasti didelėms išlaidoms skolinantis iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų padengti valstybės garantuojamas sumas indėlininkams už lėšas laikytas banke "Snoras", - sakoma išvadose.

Jose teigiama, kad Vyriausybė, priimdama sprendimą nacionalizuoti "Snorą" ir teikdama Seimui įstatymų pakeitimus skubos tvarka, nedisponavo pakankamai išsamia informacija, neapsvarstė visų aplinkybių ir galimų pasekmių.

Komisija siūlo Lietuvos auditorių rūmams perduoti gautus dokumentus, susijusius su banką "Snoras" auditavusios audito bendrovės "Ernst & Young Baltic" darbu.

Generalinei prokuratūrai siūloma išnagrinėti, ar pažeidė Lietuvos teisės aktus laikinasis banko "Snoras" administratorius S. Freakley, nurodydamas padaryti ir iš Lietuvos išvežti visas banko elektronines valdymo sistemų (kuriose yra klientų asmeniniai duomenys ir kt.) kopijas, kurios šiuo metu saugomos įmonėje "Kroll" Jungtinėje Karalystėje.

Kaip primena ELTA, valdančiųjų atstovai tvirtina, kad parlamentarų grupės nuomonė negali būti laikoma išvadomis.

"Statutiškai tokios išvados negali būti toliau svarstomos, nes nėra išvadų. Jeigu būtų komisija priėmusi išvadas, būtų dėl jų balsavusi ir priėmus in corpore, tai tada, be abejo, jos teikiamos Seimui, ir Seimas apsisprendžia, ką toliau daryti. Tačiau tokio dokumento nėra. Jeigu Seimo narių grupė kažką registruoja, tai čia jau iškyla Statuto klausimas, nes pagal Statutą tokios formos neprisimenu", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė komisijos narys konservatorius Stasys Šedbaras.

Jo teigimu, komisijos darbo rezultato nėra, nes nėra baigiamojo dokumento.

Komisijoje dirbo 12 Seimo narių pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą.