Valdžios draudimai: misija neįmanoma

2008-02-07 12:00

Miesto veidas

Jeigu uostamiesčio Savivaldybė ar jai pavaldžios institucijos sąžiningai baustų klaipėdiečius už miesto tvarkymo ir viešosios tvarkos taisyklių pažeidimus, miestas gerokai praturtėtų, nes pinigines tektų paploninti kone kas antram klaipėdiečiui.

Tačiau prieš baudžiant, valdininkams derėtų dar kartą sėsti ir peržvelgti draudimus, nes kai kurie taisyklių punktai yra akivaizdžiai nelogiški. 2002 metais šias taisykles tvirtinusi miesto Taryba paskubėjo užsidėti sau pliusą, o kolegoms, kurie šiandien privalo vykdyti viešosios tvarkos kontrolę, avansu priklijavo didelį minusą.

Valdininkai patys suvokia, kad bausti už tam tikrus pažeidimus miestiečių negalima, nes taisykles rengę ir vėliau jas tvirtinę politikai tiesiog nesudarė jokių sąlygų tos nustatytos tvarkos laikytis. Gyvūnų laikymo ir auginimo taisyklės - taip pat ne išimtis.

Šiandien Savivaldybėje niekas negali atsakyti į klausimą, kodėl tais pačiais 2002 metais patvirtintose Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse nurodyta, kad gyventojai privalo registruoti šunis ir kates bei mokėti už jų laikymą rinkliavas, tačiau kitus naminius gyvūnus gali laikyti neregistruotus niekam nieko nemokėdami.

Tikrindami užsimerkia

Vienas taisyklių punktas nuo pat jų įsigaliojimo dienos iki šiol yra pažeidžiamas visu 100 procentų. IV skyriuje "Draudimai" parašyta: "Draudžiama į atliekų konteinerius pilti pamazgas ir kitas skystas atliekas, naminių gyvūnų ir paukščių mėšlą".

Tose pačiose taisyklėse nepasivarginta nurodyti, o kur gi panaudotą kačių kraiką ar tvarkingai į maišelį surinktus šuns ekskrementus kokiame nors daugiabučio kieme reikėtų išmesti, jeigu artimiausias šiam reikalui skirtas konteineris yra kitame miesto gale.

Beje, baudą tektų mokėti ir papūgėlių bei kanarėlių šeimininkams, išmetusiems paukštelių išmatas į bendro naudojimo konteinerius.

Šių draudimų nepaisymas gyventojams kainuotų įspėjimus arba baudas iki 2000 litų.

Kontroliuojančių institucijų atstovai linkę draudimo nepastebėti ir net matydami pažeidimą, žmogaus už tai nebaudžia.

"Įsivaizduokite situaciją - reido metu sustabdome pilietį, kuris gano savo šunelį ir nerenka to, ką jis lauke palieka. Priverčiame tai padaryti, o išmesti maišelį - nėra kur. Juk nežmoniška būtų versti jį blaškytis po miestą ir ieškoti šunų išmatoms skirtų šiukšliadėžių, kurių Klaipėdoje yra tik keletas. Štai dėl to mes ir "užsimerkiame", kai toks pilietis švysteli maišelį į kieme stovintį konteinerį. Juk taip daro visi gyventojai, namuose laikantys augintinius", - dienraščiui tvirtino Ekologinės policijos vyresnioji specialistė Alina Vaičekauskienė.

Nepagautas - ne vagis

Nebaudžia viešosios tvarkos sergėtojai ir tų, kurie riedlentėmis, riedučiais ar dviračiais važinėjasi tam nepritaikytose vietose. Taip pat nebaudžia klaipėdiečių, asmeninius skelbimus lipdančių ant medžių, o ir už tokius prasižengimus numatytos baudos vėl gi, švelniai tariant, sveiku protu nesuvokiamos - iki kelių tūkstančių litų.

Miesto valdžia iki šiol nepasirūpino Savivaldybės slenksčius minančiais riedlentininkais, kurie prašo įrengti šiam užsiėmimui tinkamą vietą. Bausti už tai, kad būriai jaunų žmonių su riedlentėmis apgula viešąsias erdves, nes eiti neturi kur, - lyg ir nepadoru.

Taisyklėse rašoma, kad baudos gresia ir už "sūpuokles bei skalbinius ar kitus įrenginius, vinimis prikaltus prie medžių". Miesto istorijoje tokie medžių niokotojai nėkart nebuvo įspėti ar bausti. Kodėl? Dėl dviejų priežasčių - vadinamojo žmogiškojo faktoriaus ir aplinkybių. Tikrintojai - du ekologinės policijos pareigūnai, keli Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ir Miesto tvarkymo skyrius - turi savo poziciją: prie kiekvieno užkampio policininko nepastatysi. Paprastai tariant, neįmanoma laiku pastebėti ir įrodyti nusižengimo faktą.

Būtent todėl bausmių išvengia pastatų sienų ar paminklų tepliotojai. Jie kontrolieriams - nepastebimi ir nepagaunami.

Tikisi sąmoningumo

Šluoti sąšlavas į lietaus kanalizacijos bei kitus požeminių inžinerinių tinklų šulinius, pilti į juos paplavas, purvą, pelenus, smėlį, sniegą, mesti ledą ir kitas atliekas - taip pat yra draudžiama. Baustų ar įspėtų už šį pažeidimą - ir vėl nėra.

"Sutikite, neįmanoma dviem pareigūnams stebėti visą miestą ir laiku už rankos nutverti pilantį atliekas į kanalizaciją. Kreipiuosi į visus klaipėdiečius ir prašau, kad šie nebūtų abejingi savo miestui. Jeigu matote pažeidimo faktą, - praneškite, kad ir telefonu 112", -miestiečių pagalbos tikisi A. Vaičekauskienė.

Specialistė pripažįsta, kad klaipėdiečiai, pranešdami apie smulkius chuliganizmo atvejus, dažnai yra neįdėmūs. Tą puikiai iliustruoja kad ir toks pavyzdys. Moteris pastebėjo, jog iš pravažiuojančio automobilio vairuotojas išmetė nuorūką, o ekologinei policijai sugebėjo papasakoti tik tiek, kad "gražus vyriškis važiavo tokia brangia mašina". Automobilio markės ir valstybinio numerio ji neįsidėmėjo.

Viešosios tvarkos ir Miesto tvarkymo skyrių specialistai pažymi, jog sulaukę skundų, jie operatyviai į juos reaguoja ir laiku nutveria už rankos tvarkos drumstėjus.

Žurnalistei pamėginus išsiaiškinti, kiek kartų klaipėdiečių pilietiškumas pasitarnavo nustatant tokius atvejus ir kiek gyventojų nubausta už pažeidimus, paaiškėjo kita bėda - valdininkai patys nesusigaudo, kas ir už ką yra atsakingas.

"Mes tikriname statybviečių švarą ir esame atsakingi už atliekų tvarkymo pažeidimus, šiukšlių išvežimą. Dirbame neseniai, skyrius veikia apie metus, tai gal daug ko dar nežinome", - atviravo Viešosios tvarkos skyriaus specialistas Giedrius Gylys.

Miesto tvarkymo skyriuje - taip pat sumaištis. Dėl darbuotojų kaitos atsakomybė už skirtingų sričių prasižengimus gula arba į stalčius arba - ant naujai atėjusių specialistų pečių. Šie, turėdami puikią pasiteisinimo priežastį, pateikti tikslių skaičių negali.

Prioritetai

Kas rytą Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vyksta į reidus. Jų metu ypač akylai apžiūri statybvietes ir daugiabučių konteinerius. Pasak skyriaus specialisto G. Gylio, pernai surašyta 14 protokolų už miesto gatvių teršimą ir netinkamą atliekų tvarkymą. Jų būtų daugiau, tačiau valdininkai užsiima prevenciniu darbu - bando gražiuoju išaiškinti, kokią žalą miestui daro šiukšlintojai.

Į reidus kiekvieną savaitę važinėja ir gyvūnų globos tarnyba "Nuaras" bei Ekologinės policijos specialistai. Pastariesiems dažnai talkina Viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnai.

Reidų metu tikrinami keturkojus vedžiojantys šeimininkai - ar jų augintiniai registruoti, ar savininkai lauke renka ekskrementus.

Pareigūnai ieško neeksploatuojamų automobilių savininkų, tikrina tvarką paplūdimiuose ir daugiabučių kiemuose. Nepaisant to, akivaizdu, jog reiduose turėtų dalyvauti ir patys valdininkai, nes daugumoje atvejų vieniems pareigūnams sunku susigaudyti.

"Matau aš reklamą arba iškabą, ir nežinau - davė Savivaldybė leidimą ją ten kabinti, ar ne?" - pavyzdį pateikė A. Vaičekauskienė.

Artimiausiu metu ji ketina kreiptis į Savivaldybę su pasiūlymu sudaryti komisiją. Jos nariai netrintų kėdžių, o turėtų pasiskirstyti sritimis ir kartu su pareigūnais vykti į reidus. Ši sistema, tikisi specialistė, išvaduotų nuo chaoso, kuriame dabar klaidžioja miesto tvarkymo taisyklių kontrolieriai.

2007 metų statistika