Valdžia kratosi kapinių inventorizavimo

Vyriausybė, trečiadienį svarstydama Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, yra numačiusi siūlyti atsisakyti iki šiol savivaldybėms privalomo kapinių inventorizavimo bei registravimo. Šių užmojų neatšaldė ir neseniai pristabdyti „Rail Baltica" geležinkelio tiesimo darbai, kai viename europinės geležinkelio linijos ruože buvo aptikti žmonių palaikai. Paveldosaugininkai perspėja, kad atvejų, kai mirusiųjų poilsio vietos virsta statybų aikštelėmis, gali būti ir daugiau, rašo "Lietuvos žinios".

Kapinių inventorizavimas ir registravimas šalies savivaldybėms tapo Sizifo darbu - per penkerius metus suspėta įteisinti tik apie 10 proc. kapinių. Merijų valdininkai, tikindami, kad kapinių inventorizavimas brangiai kainuoja, tikisi atsikratyti šio darbo. Tačiau paveldosaugininkai pabrėžia, kad taip bus tęsiamas dar sovietmečiu pradėtas mūsų palikimo - kapinių - naikinimas. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė priminė faktus, kai vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje pradėjus statybas buvo atkasta žmonių kaulų ir reikėjo stabdyti darbus.

Kapines inventorizuoti bei registruoti savivaldybės buvo įpareigotos 2008 metų lapkritį Vyriausybės patvirtintomis kapinių tvarkymo taisyklėmis. Jose buvo nustatyta, kad šalies savivaldybės iki 2009-ųjų pradžios privalo atlikti visų kapinių inventorizaciją ir pateikti registruoti detalius inventorinius esamos būklės dokumentus - geodezinę nuotrauką, įrangos, statinių, medžių, antkapių, laidojimo faktų registravimo dokumentus. Paaiškėjus, kad savivaldybių valdininkai skubiai susisukti nespės, registravimo laikas buvo pratęstas net keleriems metams - iki 2014-ųjų pradžios. Tačiau ir iki šiol inventorizuoti bei registruoti suspėta tik dešimtadalį šalyje esančių kapinių. Todėl praėjusių metų pabaigoje Seimo narės Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Virginija Baltraitienė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisų projektu numatė kapinių inventorizavimo darbus pratęsti iki 2018 metų sausio 1-osios.

Į pagalbą merijoms suskubo ir Vyriausybė, numačiusi visai atsisakyti įpareigojimo savivaldybėms inventorizuoti bei registruoti kapines. Esą merijoms iki 2016 metų sausio 1-osios tereikėtų sudaryti tokių kapinių sąrašus ir juos paskelbti savo interneto svetainėse.

Savivaldybių skaičiavimais, vienoms kapinėms inventorizuoti ir registruoti vidutiniškai reikia apie 2 tūkst. litų, o kiekvienos savivaldybės teritorijoje tokių kapinių gali būti net iki 200, tad joms įteisinti kiekvienai prireiktų bene trečdalio milijono litų.

Todėl daugelis savivaldybių riboto laidojimo bei neveikiančių kapinių įteisinimą atidėjo. 2012 metais buvo skaičiuojama, kad kapinių dokumentams sutvarkyti savivaldybėms prireiks 8,5 mln. litų. Kiek jų reikia šiuo metu, kol kas neaišku, kaip nėra ir duomenų apie tai, kiek kapinių jau yra įteisinusios savivaldybės.

LŽ kalbinti merijų atstovai tikino, kad laiku įvykdyti įpareigojimus jiems trukdo ne tik nuolatinis lėšų stygius, bet ir dideli reikalavimai dėl Registrų centrui teikiamų dokumentų. Mat reikia pateikti ne tik kapinių inventorizacijos bylą, bet ir šimtamečių kapinių nuosavybę patvirtinančius bei kitokius dokumentus, kurie net neišliko. „Daug problemų kyla dėl neveikiančių kapinių, kurios yra kultūros paminklai. Tačiau jos dažnai yra kaimuose, tarp laukų. Prie jų dažnai nėra jokių privažiuojamųjų kelių, o jie būtini formuojant naują konservacinės paskirties sklypą, jam, beje, reikia ir adreso", - LŽ pasakojo Marijampolės savivaldybės administracijos Projektų valdymo ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Regina Šimunskienė.

Tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkė Gražina Drėmaitė įsitikinusi, kad laiku įteisinti visas savivaldybių teritorijose esančias kapines trukdė ne lėšų stygius. „Savivaldybių valdininkai tingi dirbti, jei per tiek metų nesugebėjo atlikti jiems pavestų darbų", - LŽ kirto VKPK pirmininkė G.Drėmaitė.

Pasak KPD Kontrolės skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės A.Vyšniauskienės, kažkodėl kai kurios merijos šiuos darbus tik pradeda, nors, pavyzdžiui, Kauno rajono ar Marijampolės savivaldybės jau yra inventorizavusios bei registravusios didžiąją dalį savo teritorijose esančių kapinių. „Jei savivaldybės sugebėtų tinkamai organizuoti darbą, užsakytų suformuoti planą ne vienam kapinių žemės sklypui, o dešimtims ar šimtams, darbai kainuotų kur kas pigiau", - "Lietuvos žinioms" aiškino KPD Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė.