Valdžia imasi dviračių tako

Uostamiesčio valdžia ryžtasi taisyti anksčiau padarytą klaidą ir gelbėti pėsčiuosius nuo miesto centre siauručiais šaligatviais lakstančių dviratininkų.

Pasak Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto atstovo Mariaus Usonio, gaunamos krūvos žmonių nusiskundimų dėl dviračių
eismo nuo senojo turgaus iki Herkaus Manto gatvės viaduko.

Prieš kelerius metus ant šaligatvių pažymėti dviračių takai, anot komiteto narių, nėra racionalūs - didžiuliu greičiu važinėjantys dviratininkai nuolat traumuoja pėsčiuosius, tarp kurių būna ir atsipalaidavusių miestu besigrožinčių turistų.

"Pats žinau kelis nelaimingus atvejus, kai lūžo rankos, buvo išmušti dantys", - sakė M. Usonis.

Anot Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Kęstučio Vaitiekūno, tokių dalykų, kaip sutapatintas pėsčiųjų ir dviračių takas, apskritai nerekomenduojama daryti. Toks takas, koks jis yra dabar, centrinėje Klaipėdos dalyje atsiradęs "iš bėdos".

M. Usonio teigimu, galimi du būdai spręsti šiai problemai: šaligatviu vingiuojantį dviračių taką perkelti į važiuojamąją gatvės dalį pirmąją eismo juostą skiriant tik dviračiams ir visuomeniniam transportui arba nukreipti dviratininkus paraleliomis gatvėmis.

Iniciatyvos spręsti problemą ėmęsis Teritorijų planavimo komitetas ketina apsvarstyti įvairiausius variantus ir ieškoti optimalios išeities.

"Kokia alternatyva?"

Saulius RUŽINSKAS, Lietuvos dviratininkų draugijos atstovas

Taip, bėdų dėl dviračių tako nuo Danės upės iki Herkaus Manto gatvės viaduko yra, bet kokia būtų alternatyva jį panaikinus? Jei būtų užbrėžta linija važiuojamojoje dalyje arba pakelta danga, kaip yra užsienyje, būtų geriau nei važinėti ten, kur vaikšto pėstieji. Apvažiuoti kur nors kitu keliu? Dviratininkas visada renkasi tiesiausią kelią. Toje pačioje juostoje su autobusais, manyčiau, dviratininkai galėtų važiuoti. Šiaip ar taip, reikėtų ką nors daryti.

Kartais važiuoju minima atkarpa, dažniausiai šaligatviu, ir konfliktų su pėsčiaisiais būna praktiškai kiekvieną kartą, tenka nuolat naudoti garsinį signalą. Be to, dviratininkų dažnai nesaugo ir nepraleidžia iš kiemų išvažiuojančios mašinos, nors turėtų tai daryti. Jeigu dviratininkas važiuotų gatve, išvažiuojančios iš šalutinio kelio mašinos jį praleistų.

"Reikėtų spręsti kompleksiškai"

Alvydas KATKAUSKAS, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas

Situacija nėra tokia jau bloga. Sužalojimų pasitaiko, bet jeigu visi paisytų dviračių ir pėsčiųjų takų atskyrimo, tokių problemų nebūtų. O dabar, žinoma, ir pėsčiųjų amžius, ir dviratininkų elgesys...

Pavyzdžiui, Švedija naudoja tokį patį variantą, koks yra ir pas mus. Dviračių ir pėsčiųjų takai turi būti viename lygyje, nes važiuojamojoje dalyje, ypač jeigu eismas intensyvus, dviratininkui yra nesaugu, netgi jei tai būtų tik autobusams ir dviračiams skirta eismo juosta. Gatvėmis važiuotų ir vaikai, be to, su mūsų vairuotojų mentalitetu nepadarysi taip, kad jie neįvažiuotų į ne jiems skirtą juostą. Pasaulyje visur stengiamasi atskirti dviračius ir pėsčiuosius nuo automobilių.

Problemą reikėtų spręsti kompleksiškai, galbūt, pavyzdžiui, daryti atskirus dviračių takus nepriartinant jų prie magistralinių gatvių.

Giedrė NORVILAITĖ