Valdžia į turtą įsikibusi visomis

Dar pavasarį Vyriausybė pasigyrė pirmą kartą istorijoje patvirtinusi viešų ataskaitų apie valstybės turtą rengimo tvarką. Šios ataskaitos turėjo leisti įvertinti valstybei priklausantį turtą, kurį pasišauta valdyti centralizuotai, per Turto banką. Pirmoji ataskaita, kurią pateikė Turto bankas, jau pasirodė. Tačiau faktai joje - skandalingi. Pasirodo, iš 48 valstybės nekilnojamojo turto valdytojų net 25 atsisakė dalyvauti valstybės NT centralizuoto valdymo reformoje ir net nepateikė jokių skaičių apie savo valdomą turtą. Reforma, net neprasidėjusi, jau sužlugo.

„Efektyvus valstybės turto valdymas yra vienas iš šios Vyriausybės siekių. Todėl dabar nustatome aiškią ataskaitų apie šį turtą rengimo tvarką, kurios iki šiol nebuvo. Išanalizavus pateiktus statistinius duomenis, ateityje bus galima spręsti apie valstybei priklausančio turto tinkamą naudojimą ir priimti strateginius sprendimus“, - pavasarį, po Vyriausybės sprendimo galų gale suskaičiuoti visą valstybės valdomą turtą (tiesa, kažkodėl be savivaldybių), pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybė kovą nusprendė, kad Turto bankas parengtą ataskaitą kiekvienais metais iki gegužės 2 dienos turi pateikti Finansų ministerijai, kuri gautus duomenis iki birželio 1 d. turi pristatyti Vyriausybei. Tokia ataskaita apie valstybės valdomą turtą už 2016-uosius jau paskelbta. Tačiau ji tik atskleidė, kad dar viena reforma patyrė fiasko.

Duomenų apie NT valdymo sąnaudas nepateikė 15 savivaldybių administracijų, Sveikatos apsaugos ministerija ir trys jai pavaldžios įstaigos, 12 Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių mokymo įstaigų, tarp kurių ir garsusis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Vilniaus apygardos teismas, Ryšių reguliavimo tarnyba, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir dar kelios dešimtys mažesnių valstybės NT valdytojų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis dar pavasarį „Vakaro žinioms“ aiškino, kad nieko iš Vyriausybės siekių suskaičiuoti ir pradėti NT valdyti centralizuotai nebus, nes nemaža dalis institucijų nesutiks perleisti Turto bankui savo turto. Ir pataikė kaip pirštu į akį. Ekonomisto prognozės pasitvirtino nepraėjus nė metams. Dabar N.Mačiulis „Vakaro žinioms“ teigia visiškai nesidžiaugiantis, kad buvo teisus.

„Geriau jau mano prognozės nebūtų pasitvirtinusios, nes būtina, kad reformos šia kryptimi vyktų. O kodėl dalis institucijų nedalyvauja reformoje? Matyt, nėra reikalavimo apskaityti turtą ir pateikti duomenis Turto bankui, tėra tik rekomendacijos, todėl jos ir nesivargina, jei neturi atsakomybės jausmo. Tačiau nurodymai turi būti įpareigojantys, nes tai yra viena iš opiausių Lietuvos problemų, o už įpareigojimų nepaisymą turi būti numatytos sankcijos. Aišku, ne piniginės, nes juk tos institucijos išlaikomos iš biudžeto, todėl išeitų, kad baudos skiriamos tam pačiam biudžetui. Turėtų būti numatyta atsakomybė įpareigojimų nevykdančių institucijų vadovams“, - teigė N.Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, institucijos nenori savo NT perduoti Turto bankui, nes tada joms būtų palikta tik tiek patalpų, kiek tikrai reikia, jos nebegalėtų džiaugtis plačiais koridoriais, erdviomis salėmis, netektų galimybės prisidurti pinigų iš šalies už nenaudojamų patalpų nuomą ir t.t.

„Savaime aišku, nė viena institucija nenori persikelti į ne tokias erdvias patalpas, nes galvoja ne apie valstybės, o apie siaurą savo interesą. Nors valstybės turtas yra visų mokesčių mokėtojų turtas ir turi nešti naudą jiems, o ne institucijoms“, - konstatavo ekonomistas.

Pasak N.Mačiulio, kai šalies biudžetui verkiant trūksta lėšų, didžiausios galimybės sutaupyti yra analizuojant savivaldybių ir valstybės nekilnojamąjį turtą, kurio yra labai daug - daugiau nei 20 mln. kvadratinių metrų.

„Dalis to turto yra neefektyvus, nes vien jo šildymas labai brangiai kainuoja“, - sakė ekonomistas, pridurdamas, kad vien valstybei priklausančių pastatų šildymui per metus išleidžiama daugiau, nei skiriama visų šalies mokytojų algoms.

Interviu su Rasa BUDBERGYTE, buvusia finansų ministre, valstybės kontroliere, Europos Audito Rūmų nare, dabartine Seimo nare

- Daugiau nei pusė valstybės NT valdytojų atsisakė suteikti informaciją apie valdomą turtą ir NT perduoti Turto bankui. Kaip išbristi iš šio skandalo, kaip priversti institucijas vykdyti Vyriausybės sprendimus?

- Skandalas tai ar ne skandalas - ne tame esmė. Esmė tame, kad tai yra visų mokesčių mokėtojų turtas, bendra nuosavybė. Tai yra tai, į ką per visą savo gyvenimą mes investavome mokėdami mokesčius. Todėl ta nuosavybė turi būti kuo efektyviau naudojama, kad mes kuo daugiau naudos gautume.

Dabar iškilo informacija, kaip „Lietuvos energija“ valdo savo turtą. „Lietuvos energija“ nėra privati įmonė, tai yra valstybės įmonė, nors ir turi akcinės bendrovės statusą. Tai štai ji savo nekilnojamąjį turtą pardavinėja pati. Ir iškart gali kilti visokių įtarimų. Gal tokią funkciją turėtų vykdyti Turto bankas, gal tai būtų efektyviau, juo labiau, kad „Lietuvos energija“ pardavimus slepia po konfidencialumo skraistėmis? Čia tik vienas pavyzdys. Nesuprantu, kaip institucijos gali atsisakyti vykdyti Vyriausybės reikalavimus.

- Ar Lietuva, užsimojusi turtą valdyti centralizuotai, sugalvojo ką nors naujo, ar tokia praktika taikoma ir kitose valstybėse?

- Mes nieko naujo nekuriame, taip yra visose valstybėse. Vyriausybė šiuo metu bando centralizuotai spręsti visus valstybės valdymo klausimus, ne tik NT valdymą. Taip siekiama efektyvinti valstybės valdymą, ar tai būtų buhalterinė apskaita, ar tai būtų personalo valdymas, ar tai būtų teisės aktų rengimas. Nes centralizuotai galima geriausiai nusipirkti kompiuterines programas, informacines sistemas ir t.t. Aš nesu viso šito fanatikė. Bet jei jau einame centralizavimo keliu, tai negali būti taip, kad institucijos ima ir spyriojasi. Visi piliečiai turi gerbti Lietuvos įstatymus, juo labiau valstybės tarnautojai. Ir jokių išsisukinėjimų negali būti.

- Reformoje nedalyvaujančios institucijos teisinasi, esą įstatymai neleidžia jų turto perduoti Turto bankui. Jei taip būtų iš tiesų, reikštų, kad reformoje dalyvaujančios institucijos pažeidžia tuos įstatymus.

- Aš Turto banko ataskaitą, kurioje tai išdėstyta, skaičiau, joje pilna kuriozų. Ir galiu teįvertinti, kad tai yra visiška netvarka. Neabejoju, kad kai kurios institucijos nenori savo NT perduoti Turto bankui, nes tada nebegalėtų mėgautis pernelyg erdviomis erdvėmis. O kuo geriau NT valdyti centralizuotai? Nes taip galima sutaupyti. Pavyzdžiui, dabar, kai viena institucija nežino, ką valdo kita, kai trūksta patalpų, už pinigus jas nuomojasi iš privačių asmenų, kai galėtų dykai nuomotis iš institucijos, kuri turi patalpų perteklių.

Lygiai taip pat institucijos spyriojasi prieš „superministerijos“ įkūrimą, nors aš tokią idėją labai paremčiau. Nes dabar ne tik ministerijos, bet ir daug kitų institucijų yra įsikūrusios labai gerose Vilniaus vietose. Tas patalpas būtų galima privatizuoti ir gauti daug lėšų į amžinai varganą valstybės biudžetą, ir dar sutaupyti, institucijas perkeliant į vieną modernų, ekonomišką pastatą. Bet ne tik lėšose esmė. Atlaisvintose vietose iškiltų nauji pastatai, viešbučiai, sostinė galėtų tapti patrauklesnė turistams. Tačiau yra didžiulis pasipriešinimas iš valstybės tarnautojų, kurie yra tiesiog „suaugę“ su savo darbo vietomis. Jiems esą bus nepatogu dirbti ne centre, nes per pietų pertraukas negalės pabėgioti po parduotuves. Deja, tokios pačios tendencijos yra ir ES. Labai gerai prisimenu, kai Liuksemburge vyko ginčas dėl europinės vertimo agentūros. Ją iš miesto centro kėlė kelerius metus, nes kilo didžiulis pasipriešinimas. O dabar perkėlė - ir nieko blogo neįvyko.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“