Valdas Adamkus: draugystės su Rusija nereikėtų siekti bet kokia kaina

Anot V. Adamkaus, savo užsienio politikoje mažiau dėmesio Ukrainai, Moldovai, Gruzijai skirianti Lietuva praranda turėtą įtaką ir pripažinimo, kurio sulaukė tą vaidmenį atlikdama.

"Dabar bandoma sakyti, kad mes mažiukai, kad mes įsivaizdavome, kad tam tikrą vaidmenį vaidinome. Bet man atrodo, kad rezultatai, dabartinė nauja pažiūra į tą regioną rodo, jog mes buvome teisingame kelyje. Šiandieną nieks nepaneigs - Hilari Klinton (Hillary Clinton, JAV valstybės sekretorės. - lrt.lt) ir visų kitų vadovų tiesioginis apsilankymas (šiame regione. - lrt.lt) ir aiškiai nusakyta tiesioginė politikos kryptis absoliučiai nesiskiria nuo to, ką mes kalbėjome galbūt kita kalba, neerzindami, nes tai nebuvo mūsų tikslas", - interviu LTV laidai "Savaitė" kalbėjo prezidentas.

Anot jo, aukštų JAV, Europos Sąjungos pareigūnų, Lenkijos, Prancūzijos užsienio reikalų ministrų dėmesys Gruzijai ir visam regionui yra "puikus rodiklis Lietuvos užsienio politikos vairuotojams".

"Reikia pasižiūrėti, kas aplink darosi, ir jei ir buvote sugalvoję pakeisti pažiūrą ir santykius su ta valstybe, su tuo regionu, dar yra pakankamai laiko tai pakeisti", - kalbėjo V. Adamkus.

Savo prezidentavimo metais V. Adamkus sako siekęs gerų santykių su Rytų kaimynais, tačiau taip pat norėjęs abipusės pagarbos ir dialogo.

"Tačiau visi puikiai žinome, kad tai buvo vienos krypties gatvė. Į mūsų tokius labai konstruktyvius pasiūlymus, norus taikiai sugyventi su kaimynais buvo atsakoma arba tyla, arba tam tikrais, pavadinčiau, priešiškais veiksmais. Užtenka prisiminti "Družbos" naftotiekį, mūsų eksporto problemas, dešimtkilometrinę eilę prie sienos, pro kurią pravažiuoti negalima. Dar ir šiandien turime pripažinti, kad esame skriaudžiami, kai už dujas Rusijai mokame daug aukštesnę kainą nei kitos Europos valstybės iš to paties šaltinio", - kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas.

Jis pripažįsta, kad santykiuose su Rusija ir Baltarusija pragmatika būtina, tačiau dėl to nereikėtų atsisakyti pagrindinių nuostatų.

"Dėl tos pragmatikos atsisakyti pagrindinių vertybių, atsisakyti visiškai praeities, ją užmiršti vien dėl to, kad turėtume naudos, ar prieiti iki to, kad atsiklaupti ir prašyti "Pasigailėkite mūsų", aš su tuo nesutinku ir manau, kad Lietuvai to nereikia", - sakė buvęs šalies vadovas.

V. Adamkaus vertinimu, pagrindinis dabartinės Lietuvos užsienio politikos prioritetas - bet kokia kaina siekti santykių su Rusija pagerėjimo.

"Manau, kad turbūt yra vienas (užsienio politikos. - lrt.lt) tikslas - bet kokia kaina išeiti ir pasakyti: "Po kelių dešimtmečių štai koks lūžis mūsų politikoje su kaimyne Rusija. Esame vėl draugai, bučiuojamės, glėbesčiuojamės, ir štai mūsų didelis laimėjimas". O kokia kaina tas pasiekta? Tai, žinoma, yra ne man spręsti", - kalbėjo prezidentas.

Vertindamas šalies vidaus padėtį ir Vyriausybės veiksmus kovojant su krize, V. Adamkus teigia įžvelgiąs rūpestį ir veiklumą, tačiau, anot jo, kai kurių drastiškų žingsnių buvo galima išvengti.

"Dvi sritys, kurios kelia problemų ir verslui, ir eiliniam šalies gyventojui - tai finansai ir mokesčiai. Paskutiniu metu mėtomasi, ypač mokesčių srityje. Tai mes sumažinsim vienur, tai permesim pinigus kitur. Ir niekas nežino, nei verslo žmonės, kas darosi, nei žmonėms tai kelia pasitikėjimą", - kalbėjo jis.

"Kad čia viskas pagerėjo ir mes vos jau nepradėjom gerą gyvenimą gyventi - kam reikia žmonėms sakyti? Puikiai žinome, kad gyvename skolon ir didelėn skolon. Jei pernai mes esame pasiskolinę 26 mlrd. pinigų ir iš jų gyvenam, tai per šių metų pusmetį jau mūsų skola yra 31,6 mlrd. Tai atsiprašau, ponai, kam nepasakyti Lietuvos žmonėms teisybės? Pinigai reikalingi ekonomikos paskatinimui, reikia ieškoti, kaip patraukti užsienio investuotojus, kad palengvintų tą naštą, perkelti pinigus ten, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos, padėti žmonėms dirbti ir užsidirbti, bet ne raminti save pasiėmus 31 mlrd. ir sakyti, kad viskas tvarkoje. Štai kas mane jaudina", - kalbėjo V. Adamkus.

Anot jo, nereikėtų tuščiai svajoti, kad iš Lietuvos išvykstantys žmonės kada nors sugrįš, o jau dabar rūpintis gerovės kūrimu.

"Padėtis šalyje turi gerėti. Jei norime kad žmonės gyventų Lietuvoje, didžiuotųsi ja ir savo didžiausias jėgas atiduotų kuriant tą valstybės gyvenimą, kito kelio ir pasirikimo nėra. O ne verkti ir sakyti, kad šimtai tūkstančių apleidžia Lietuvą, bet mes juos susigrąžinsime. Nesvajokime. Tie, kurie taip sako, yra ne realistai, ne pragmatikai, o fantastai. Tai fantazija, kuri niekada neišsipildys. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Pakelkime Lietuvos gerovę iki bent Europos lygio, ir nereiks rūpintis išvykstančiu geriausiu protu, grįš ar negrįš, nes visi dirbs gimtojoj žemėj ir džiaugsimės savo valstybe", - sakė kadenciją baigęs prezidentas.