Vaikų vardus vis dar lemia serialai

Emigracija daro savo: šiais laikais tėvai rinkdami vardą kūdikiams vis dažniau pagalvoja, ar jį sugebės ištarti užsienio piliečiai. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Ilonos Jurgutienės, dažniausiai tėvai renkasi trumpus, aiškiai ištariamus vaikų vardus motyvuodami, kad ir kitose užsienio valstybėse šis vardas būtų lengvai ištariamas, suprantamas. „Taip pat renkantis turi įtakos vardo populiarumas, mada, vardo reikšmė bei skambesys. Kai tėvai duoda retesnius vardus, pastebima tendencija, kad vardo pasirinkimą lemia etimologija, vardo kilmė“, - sakė ji.

Pernai populiariausias mergaičių vardas Vilniaus mieste buvo Milana, berniukų - Jonas. Įdomu tai, kad vardas Jonas yra populiarus visame pasaulyje, tik Latvijoje Jonas yra Janis, Ispanijoje - Chuanas, Prancūzijoje - Žanas, Rusijoje - Ivanas, Anglijoje - Džonas. Taigi tėvai, parinkę sūnui Jono vardą, regis, neapsirinka, juo labiau kad kasmet švenčiame gražią Joninių šventę.

Kiti ne mažiau populiarūs mergaičių vardai pernai Vilniuje buvo Austėja, Luknė, Liepa, Milita, Gabija, Ema, Tėja. 2016 metais daug berniukų Vilniuje buvo pavadinti Lukais, Danieliais, Jokūbais, Dominykais, Martynais, Matais. O prieš dešimtmetį labai dažnai kūdikiai buvo pavadinami Gabijomis, Rugilėmis, Kamilėmis, Augustėmis, Ūlomis; Nojais, Emilijais, Kajais, Simonais.

I. Jurgutienė pasakojo, jog pasitaiko atvejų, kai tėvai duoda savo atžaloms itin retus, ausiai negirdėtus vardus. Iš pastarųjų - Januras, Domicijus, Eteris, Ragnaras, Tailas. Mergaičių vardai: Žarija, Ifrilė, Taisija, Afina, Bijana, Sulamita, Zarina, Paraskovija, Bazilė, Gelija, Vaivara, Agilė, Makeda, Orlina, Dovaldė.

Viktorija GRIGALIŪNIENĖ, psichologė:

Tėvai gana dažnai renka vaikams vardus iš savo pozicijos. Buvo laikas, kai labai buvo žiūrimi Lotynų Amerikos filmai, ir pasipylė daug šių filmų herojų vardų. Tai yra pasąmoninis perkėlimas. Jeigu susitapatini su filmo herojumi ir jis tau daro teigiamą įspūdį, natūralu, kad gimus kūdikiui tą vardą perkeli jam.

Deja, labai daug kas daroma čia ir dabar, bet reikia pagalvoti ir apie vaiko interesus, nes vardas gali turėti įtakos vaiko savivertės formavimuisi. O savivertė turi labai daug įtakos gyvenimui, pasiekimams.

Iš savo darbo praktikos esu turėjusi ne vieną atvejį, kai kalbuosi su vaiku, kreipiuosi į jį vardu, o šis sako, kad jo vardas kitoks. Na, pirmiausia prisiimu atsakomybę sau, gal ne taip užsirašiau, tuomet šnekuosi su vaiko mama, paminiu vaiko vardą, o mama atsako: mano sūnaus vardas ne toks. Paaiškėja, kad toks, kokiu ir kreipiausi pirmąsyk. Taigi būna net kuriozinių situacijų. Ikimokyklinukai vardą dažniausiai sieja su skambesiu ir gebėjimu tą vardą iškraipyti į pravardę. Jeigu iš vardo galima padaryti iškraipymą, mažamečiai tai ir daro. Todėl kai kurie vaikai tiesiog vengia savo vardo, nes mano, kad jų vardas yra negražus.

Yra tėvų, kurie atžaloms vardą renka apgalvotai, pagal tai, kokią dieną vaikas gimė, ar tas vardas šventas, ar dera prie ilgos, trumpos pavardės, ar vardą galima lengvai paversti pravarde ir panašiai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žemesnio išsilavinimo žmonės vaikams vardus parenka tikrai praktiškus. Tėvai, turintys aukštąjį išsilavinimą, užimantys svarbius postus, dažniau eksperimentuoja su savo vaikų vardais. Gal čia iš didelio rašto išeinama iš krašto ar konkurenciniai dalykai. Juk ne paslaptis, kad konkurencija auga, konkuruojama dėl vaikų, kuris protingesnis, gražesnis ir taip toliau.

Libertas KLIMKA, etnologas:

Jei kalbėtume apie labai senus laikus, kai kultūra buvo prigimtinė, be įtakų iš šalies, vardai vaikams dažnai būdavo parenkami iš gamtos pagal žmogaus savybes.

Lietuviai turi iš senovės atsineštų vardų, pavyzdžiui, Briedis, Vanagas, Sakalas. Šie vardai yra patys seniausi, jie paskui tapo pavardėmis. Tiesa, pavardės lietuvių vartosenoje atsirado palyginti neseniai, apie septynioliktą šimtmetį. Daugelis baudžiauninkų neturėdavo pavardžių, juos vadindavo vardu arba pridėdavo dar priesagą „-aitis“, tai reiškia „sūnaitis“. Jeigu tėvas Petras, tai sūnus Petraitis. Atėjus krikščionybei vardus parinkdavo kunigas, atsiverčia kalendorių ir žiūri, kada vaikas gimęs, arba žiūri artimiausią ryškesnę dieną ir renka vardą. Mūsų krašte nerinkdavo retų vardų, nes mūsų kalendoriuje buvo sureikšminamos dienos, atitinkančios gamtos virsmus. Todėl išpopuliarėjo tokie vardai kaip Petras, Jurgis, Martynas.

Lietuviai turėjo dar tradiciją vardus dėti senelio garbei, kad anūkas tarsi pratęstų senelio buvimą šioje žemėje. Ne tik paprastų žmonių, bet ir didikų, bajorų genealoginiuose medžiuose pastebime, kad kai kurie vardai labai kartojasi, tai giminės tradicija, kas antroje kartoje vis tas pats vardas.

Žinoma, vardų atneša ir meksikietiški serialai, kaip tai vertinu? Tai neišprusimo rezultatas, kartu tai savo Tautos tradicijų paniekinimas. Mūsų Tauta turi savo kultūrą, savo vardyną - viskas savo. Būna tokių žmonių pamąstymų, kad va vaikas Lietuvoje negyvens, emigruos, todėl jam vardą reikia būtinai parinkti, kad pritaptų kitoje šalyje, kokiu Džonu pavadinti. Iš to dar mūsų prieškario rašytojai šaipėsi. Ir šiandien yra tokia tendencija.

Lietuvos vaikų (gimusių nuo 2016 07 01 iki 2016 12 31) populiariausi vardai

Mergaitės

1. Liepa
2. Emilija
3. Austėja
4. Viltė
5. Gabija
6. Lėja
7. Amelija
9. Ieva
10. Gabrielė

Berniukai

 1. Lukas
2. Matas
3. Jokūbas
4. Dominykas
5. Jonas
6. Nojus
7. Benas
8. Augustas
9. Domas
10. Domantas

Šaltinis - Registrų centras

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“