Užtarimo kormoranams žada ieškoti teismuose

Draugijai kategoriškai nesutinka su dabartiniu AM sprendimu drastiškais mastais ir priemonėmis naikinti perinčius didžiuosius kormoranus. Ji sieks, kad būtų peržiūrėtas rūšies gausos reguliavimo planas ir atšauktas sprendimas šaudyti perinčius paukščius, taip pat neperiančius kormoranus natūraliuose vandens telkiniuose. Mokslininkus ir gamtininkus bus reikalaujama įtraukti į Aplinkos ministerijos darbo grupes, nagrinėjančias kormoranų klausimus, kad jos priimami sprendimai būtų pagrįsti mokslinių tyrimų ir vykdomos stebėsenos rezultatais, kartu neužmirštant ir bendrų ekologinių principų bei elementarios gamtinės etikos.

Jeigu AM vadovybė ignoruos ornitologų reikalavimus ir mėgins šiais metais šaudyti kormoranus jų veisimosi vietose, žadama kreiptis į Europos teisingumo Teismą. Dėl to nuo šių metų pavasario LOD pradeda detalią lizdų visose kolonijose apskaitą, vėliau vykdant jų nuolatinę visuomeninę stebėseną. Atlikus pirmąją lizdų inventorizaciją, jos detalūs duomenys bus pateikti Aplinkos ministerijai, nurodant, kuriose kolonijose dėl mažos perinčių kormoranų gausos, negalimi jokie rūšies perinčių porų reguliavimo veiksmai.

Draugija apgailestauja, kad Aplinkos ministerija iki šiol santykinai nemažas lėšas skyrė didžiųjų kormoranų naikinimui ar baidymui, tačiau nė karto nefinansavo draugijos tyrimų, stebėsenos darbų, atvirų, įvairiapusių diskusijų bei visuomenės objektyvaus informavimo.

"Gali būti suprantama, kai Žemės ūkio ministerija, atstovaujanti žvejų interesams, reikalauja žuvlesių paukščių gausos sumažinimo. Suprantami ir verslininkų norai, kuriems kormoranai yra savotiški konkurentai. Bet kai Aplinkos ministerija savo užduotimi nusistato rūšies perinčią populiaciją sumažinti net tris kartus, sunku patikėti, kad tokius sprendimus gali priimti už Lietuvos gamtą atsakingi pareigūnai. Ir tik dėl to, jog kormoranas yra „kaltas", kad ilgos evoliucijos bėgyje gamta nulėmė jam būti žuvlesiu paukščių. Žuvimi mintančių sparnuočių Lietuvoje yra nemažai, tačiau žmogaus priešu paskelbtas didysis kormoranas. Ir ne tik paskelbtas, bet ir tęsiant prieš keletą metų pradėtą isterišką rūšies juodinimo kompaniją, kaltinant šią rūšį visais įmanomais, tarp jų ir nebūtais dalykais, skleidžiant apie ją melagingus faktus. Pradžioje šmeižto akcijas inicijavo vietos žvejai, kurie matė kormoranuose tik savo konkurentus. Juos kažkiek galima ir pateisinti, nes tai dažniausiai tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės, nesuprantantys svarbių gamtos ekologinių ryšių, nesidomintys mokslinių tyrimų rezultatais. Tačiau dabar tuo pačiu keliu eina ir Aplinkos ministerija - nesitaria su mokslininkais, vykdančius specialius, su šia rūšimi susijusius tyrimus, nesitaria su gamtininkais stebinčiais didžiojo kormorano populiacijos gausos ir paplitimo dinamiką jau bemaž trisdešimt metų, kaip ir su gamtinėmis organizacijomis, kurios vis tikisi sulaukti konstruktyvios diskusijos sprendžiant su didžiuoju kormoranu susijusias problemas", - pabrėžia LOD.

Teiginį, kad kormoranas - svetimžemė, invazinė rūšis, draugija laiko mitu. Remiantis rašytiniais šaltiniais, didieji kormoranai ties Juodkrante perėjo jau XVIII amžiaus pradžioje.

Ornitologų teigimu, realiai rūšies plitimas pasibaigė maždaug prieš dešimt metų, kai didžiojo kormorano kolonijų skaičius buvo didžiausias. Dalis jų sunyko (ar buvo žmogaus sunaikintos) Stervo ežere, Galzdonų saloje, prie Krokų Lankos, Kauno mariose, Pastrėvyje, prie Arnionių žuvininkystės tvenkinių, viena iš dviejų kolonijų Drūkšių ežero pakrantėje. Šiuo metu liko tik šešios žinomos kolonijos, vietoj buvusių daugiau nei dešimties. Prienų ir Lūkšto kolonijose yra likę vos po keliasdešimt porų, t.y. jos yra ant išnykimo ribos. Elektrėnų ir Drūkšių vos siekia šimto porų ribą.

"Klaidingą įspūdį dėl didžiojo kormorano gausos sudaro daug kur šalyje sutinkami neperiantys paukščiai. Dažniausiai tai jauni individai, o žiedavimo duomenys rodo, jog vasaros antroje pusėje ežeruose ir tvenkiniuose masiškai pasirodo ne Lietuvoje, o Estijoje ir Skandinavijos šalyse perintys paukščiai. Taigi Lietuvoje perinčių didžiųjų kormoranų naikinimas neturės visiškai jokio poveikio jų gausai šalies vandens telkiniuose vasaros mėnesiais", - sako draugija.

Jos teigimu, mitas yra ir tai, kad dėl kormoranų nyksta žuvų ištekliai. Mokslininkų vykdyti tyrimai parodė, kad didieji kormoranai lesa ne verslinio dydžio ir rūšinės sudėties žuvis - 73 proc. kormoranų raciono sudaro tokios menkavertės žuvys kaip kuojos, ešeriai ir pūgžliai. Be to, kormoranų grobis dažniausiai siekia apie 12 cm, tai yra 20-30 g dydžio žuvelės, kurių tik dalis išgyvena iki pasiekia verslinį dydį. Didžiojo kormorano daroma žala akivaizdžiai pripažinta tik žuvininkystės tvenkiniuose, kur ir iki šiol buvo leistas jų gausos reguliavimas, be to, iš ES Žuvininkystės fondo lėšų akvakultūros ūkiams daroma žala būdavo kompensuojama.

Ornitologai įrodinėja, kad mitas yra ir tai, kad kormoranai stipriai naikina miškus. "Jeigu paimtume visų kormoranų kolonijų plotą, kartu prijungiant ir jų masinio poilsio vietas, bei priimant peršamą prielaidą, kad šiose vietose miškas bus visiškai sunaikintas, toks plotas būtų ne didesnis nei dviejų bebrų šeimų patvenktas ir nudžiūvęs medynas. Arba kelios žmogaus plynai iškirstos miško biržės", - sako LOD.

"Suprantama, kad nerimą kelia sengirės ties Juodkrante nykimas. Tačiau tam ir buvo pradėta didžiojo kormorano populiacijos reguliavimo programa, kurios tikslas buvo sustabdyti kormoranų kolonijos plitimą, kas šiandieni sėkmingai pasiekta. Tačiau tam nereikia didinti rūšies naikinimo mastų. Kodėl reikia saugoti Nemuno priešakinės deltos rezervate esančios Briedžių arba Šv. Elenos salos juodalksnynus. Juk rezervatai tam ir reikalingi, kad juose vyktų natūralūs gamtiniai procesai, o dar visai neseniai ji buvo atvira, be medžių, nes kuršiai čia ruošdavosi šieną žiemai ir plukdydavo į Kuršių nerijos kaimelius. Taig, gal kormoranai atkurs atvirą šios salos kraštovaizdį be brangiai kainuojančių gamtotvarkos darbų? Galiausiai nudžiūvusių medžių vietoje kormoranų kolonijose suveši tankus pomiškis, kuriame vyrauja jau derlingą dirvožemį mėgstančių rūšių lapuočiai, tarp jų ir ąžuolai", - sako Lietuvos ornitologų draugija.